Fathering after union dissolution

Šiuo straipsniu siekta atskleisti tėvo santykių su nepilnamečiais vaikais tęstinumą po skyrybų ar partnerystės iširimo Lietuvoje ir įvertinti teisinio konteksto bei sociologinio lygmens veiksnių įtaką. Nepaisant aukštų ištuokų rodiklių, liudijančių, kad mūsų šalyje didelės dalies vaikų visa vaikystė ar jos etapai prabėga vien motinos šeimoje, iki šiol beveik neskirta dėmesio tėvo ir nepilnamečio vaiko santykiams po tėvų partnerystės iširimo. Remiantis sociologinės apklausos rezultatais nustatyta, kad Lietuvoje tėvų kontaktų su nepilnamečiais vaikais iš ankstesnių partnerysčių dažnumas yra žemesnis nei tokiose šalyse kaip Švedija, Vokietija, Jungtinė Karalystė. Kontaktų dažnumas susijęs su reguliariu tėvo dalyvavimu išlaikant vaikus, ir tai atitinka kitų šalių rezultatus. Nustatyta tėvo ir vaiko kontaktų dažnumo socialinė diferenciacija pagal šeimos, kurioje auga vaikas, materialinę gerovę. Šių požymių sąryšis yra pozityvus. Tyrimo rezultatų įvertinimas atsižvelgiant į teisinį kontekstą leidžia daryti išvadą, kad būtina tobulinti teisinę bazę ir orientuotis į barjerų, kliudančių tėvystės tęstinumui, kai nutrūksta partnerystė, šalinimą.The aim of this article is to analyse the postdivorce father-child contact, to reveal the sociological factors and to contextualize them within the legal framework. The issue has been scarcely researched in Lithuanian sociology despite the high marital disruption rates and a large number of children spending part or whole childhood in the single mother households. The presented analysis is based on the national survey of single mothers and their reports on the father-child contact. The analysis proves that the frequency of child-father contact is relatively lower in Lithuania than in some other Western European countries. The frequency of contacts is positively linked to the father’s involvement in the child maintenance and this is consistent with other research findings. The results demonstrate the positive association between the frequency of contacts and material wellbeing of single mother family. The findings of the socio-legal analysis of post-divorce fatherhood in Lithuania leads to the conclusion that the legal system has substantial shortcomings and needs to be oriented towards the activation of father-child contact