Regeneration of the common space in the garden communities: participatory aspect

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos sodų bendrijų erdvių regeneracijos procesas, sutelkiant dėmesį į viešųjų erdvių ir vietos bendruomenių formavimosi mechanizmus. Teigiama, kad, sodų bendrijoms keičiant funkciją į rezidencinę, buvusios sanitarinės zonos virsta bendruomenės sąveikų vieta. Galima išskirti dvi pagrindines bendruomenės dalyvavimo bendrųjų erdvių regeneracijos procese formas: pirmoji – materialiųjų išteklių kūrimas bendrosios paskirties erdvėse (sporto ir žaidimų aikštelės, poilsio zonos vyresniems bendrijos nariams), antroji – bendruomenės susibūrimai, įsitraukimas į bendrą veiklą (talkas, šventes, mainų tinklus). Straipsnyje teigiama, kad bendruomenės sambūriai – vidinių bendruomenės ryšių stiprinimo priemonės, galinčios paskatinti tolesnę sodų bendrijų raidą Lietuvoje bei turinčios potencialo tapti miestiečių traukos centru. Svarbų vaidmenį buriant ir konsoliduojant bendruomenę atlieka tarpininkas (dažnu atveju tai aktyvus sodų bendrijos primininkas). Vis dėlto bendruomenės erdvių vystymo vizija ilgalaikėje perspektyvoje pasirodo esanti miglota, pasireiškia strateginio planavimo trūkumas.The paper examines the process of the regeneration of the community gardens in Lithuania. It focuses on the process of the transformation of the former "sanitarian zones" into community spaces. There are two dominating forms of community participation in the process of developing the community spaces (which could be defined in the terms of a Lefebvrian appropriation). The first one is a development of material resources of community space by arranging sport grounds, playgrounds, and places for resting for community members. The second one is community gatherings and neighbours partiesIt is argued, that collective actions of the residents are a driving force for the further development of the garden communities in Lithuania. The role of mediator in the community (the member of the elderate or active citizens) is of great importance