Comparison of the sociolinguistic situation of pupils attending Polish schools in Mostyska, Horodok (Ukraine) and Šalčininkai (Lithuania)

Straipsnyje siekiama palyginti lenkų mokyklų Ukrainoje (Horodoke, Mosciskoje) ir Lietuvoje (Šalčininkuose) mokinių kalbines nuostatas ir savimonę remiantis sociolingvistinėmis anketomis, surinktomis 2015 metais. Ištirta po keturiasdešimt 7 ir 8 klasių (14–16 metų) mokinių, besimokančių vidurinėse mokyklose lenkų kalba Šalčininkuose ir Horodoke, bei šešiasdešimt du 9–11 klasių (15–17 metų) mokinių, besimokančių Mosciskoje. Moksleiviams buvo pateiktas tas pats sociolingvistinis klausimynas lenkų kalba. Tyrime iškelta hipotezė, kad daugiakalbių bendruomenių nariai skirtingose valstybėse panašiai vertina savo lenkiškąją tapatybę ir patiria panašią rytų kalbų įtaką. Moksleiviai atsakė į klausimus apie tapatybę, šeimos tautybę, gimtąją kalbą, kalbų mokėjimą, vartojimą ir prestižą.The aim of the article is to analyze the sociolinguistic situation of pupils attending Polish schools in Mostyska, Horodok (Ukraine) and Šalčininkai (Lithuania). The comparison of sociolinguistic data of youth receiving education in the Polish language in Lithuania and Ukraine was based on questionnaire material collected by authors in May 2015. 40 questionnaires have been filled out by pupils of the 7th and 8th grades (14–15 years old) in each town, Šalčininkai and Horodok; in Mostyska, 62 pupils of the 9th–11th grades (15–17 years old) have filled out the questionnaires. The research hypothesis is the following: The sociolinguistic situation of youth attending Polish schools in different countries and participating in various language contacts is similar. The analysis includes declarations of nationality and descent, mother tongue, prestige language and situational usage as well as the knowledge of particular languages