Some theoretical essences of Lithuania squares formation

Lietuvos teisės aktuose ir profesinėje literatūroje nėra aiškių kriterijų ir sąvokų aikštei apibrėžti. Aikštėmis dažnai vadinamos neužstatytos miesto erdvės vietos, neturinčios aiškių ribų ir paskirties, arba atviri tarpai tarp pastatų. Straipsnyje nustatomi privalomieji vietos, vadinamos aikšte, atributai, apibrėžiama aikštės sąvoka. Straipsnyje nagrinėjamos reprezentacinėmis vadinamų aikščių savybės, reprezentacijos ir reprezentatyvumo skirtumai. Siekiama atskleisti miesto aplinkos konteksto ir monumento aikštėje įtaką jos paskirčiai (funkcijai). Aikštė, nors yra savarankiškas miesto planinės struktūros elementas, nėra savarankiškas miesto erdvinės struktūros elementas. Tiek aikštės erdvė, tiek aplinka, kurioje aikštė suformuota, yra tarpusavyje susietos ne tik fiziniais, estetiniais, bet ir priežastiniais ryšiais, kurie gali būti įvardinami kaip aikščių formavimo esmės. Straipsnyje taikomas tarpdalykinio diskurso analizės metodas.In the Lithuanian acts of law and in the scientific literature there are no clear criteria and notions to define a square. The unbuilt city space places or the gaps between buildings are often defined as the squares, which do not have clear limits or destination. The mandatory attributes of the place which is called the square are indicated in the article, the notion of square is defined. The article deals with Lithuanian squares theme, analyses the differences between representation and representativeness. The article aims to indicate an influence of city environmental context and monument in the square on its function. The square is an independent element of city plan structure, but it is not an independent element of city spatial structure. The space and environment of the square are related to each other not only by physical, aesthetical relations, but as well as by causalities, which may be named as the essences of squares’ formation. The interdisciplinary discourse analysis method is applied in the article