Informaciniai karai kultūros semiotikos požiūriu (taikinys - tapatumas)

Šiame straipsnyje nagrinėjome du iš pirmo žvilgsnio labai nutolusius ir skirtingus dalykus: lietuvių tapatumo genezę XIX a. ir teroristų atakas rugsėjo 11-ąją, tačiau pavyko atskleisti tuos pačius kultūrinius mechanizmus. Yra svarbu ne tik pranešimas, bet ir kodas, kuriuo remiantis, vertinami pranešimai. Šiuolaikiniame pasaulyje kovojama ne vien tik dėl pranešimų skaičiaus, jų intensyvumo, bet ir dėl kodo, kuriuo pranešimai interpretuojami. Juk jie gali būti vertinami skirtingai, todėl ne visada galima sulaukti norimo rezultato, o vieną kodą pakeičiant kitu, galima tikėtis to siekiamo rezultato. Tai jau gilesnis informacinio karo lygmuo, kai siekiama ne tik siųsti tam tikrus pranešimus, kitaip tariant, ne tik užsiimti propaganda, bet ir siekti, kad tie, kuriems skirta, ją priimtų reikiamai. Kultūros semiotika ne tik leidžia geriau suvokti kultūros „darbą": kaip visuomenėje funkcionuoja reikšmės, kaip yra struktūruojami jų srautai ir pan., bet ir kartu duoda instrumentarijų informacinio karo instrumentams. Tačiau šalia informacinio karo sąvokos yra ir informacinio saugumo samprata, o norint pastarąją suvokti, būtina išmanyti kultūros semiotiką. Galima numatyti, kad ateities karai - tai ne vien fiziniai, o siekis tam tikroms bendruomenėms įteigti vienas ar kitas vertybes. Vertybių ir mentaliteto kaita yra natūralus vyksmas, tačiau, tobulėjant žinojimui, jis gali padėti siekti vienokių ar kitokių politinių ir geopolitinių tikslų. Ateities taikiniai - tam tikrą bendruomenę vienijantys socialiniai saitai. lš esmės tai bendruomenės tapatybės. Kas valdys tapatybes, tas valdys ateities pasaulį