Potential impact of the EU Single Area Payment on farm restructuring and efficiency in Lithuania

Suprasti ūkių išlikimo ir augimo veiksnius yra būtina, jei norima suprasti kultūrinius pokyčius žemės ūkyje. Straipsnio tikslas yra nušviesti potencialų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įvedimo poveikį naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse (NŠN) jų žemės ūkio sektorių restruktūrizavimui ir efektyvumui. Buvo baiminamasi, kad suteikus aukšto lygio ES paramą, NŠN gali neinicijuoti reikiamų iniciatyvų žemės ūkyje ir tai stabdytų restruktūrizavimą ir efektyvumo augimą. Tačiau realiai toks efektas nėra tiesioginis. Buvo analizuojami du scenarijai: 1 – hipotetinis scenarijus, kai tęsiama prieš įstojimą buvusi nacionalinė politika ir 2 – realistinis scenarijus, kai įvedama visiškai atsieta tiesioginė išmoka už plotą ir taikoma susieta nacionalinė išmoka. Analizė atskleidė du pagrindinius tyrimo rezultatus: įvyko aiškus pasikeitimas tarp politikos prieš įstojimą ir tiesioginių išmokų už plotus; galimas konkurencijos dėl žemės padidėjimas Lietuvoje. Buvo nustatytas neigiamas ryšys tarp ūkio efektyvumo ir subsidijų Lietuvoje prieš įstojimą į ES, o taip pat buvo didesnė tikimybė, kad neefektyviai ūkininkaujantys ūkininkai išliks sektoriuje. Įstojus į ES, daugiau ūkininkų planuoja plėsti dirbamos žemės plotus ir net jei ši tendencija nėra susieta su efektyvumo lygiu, mažiau efektyvūs ūkiai nereiškia stipresnių iniciatyvų, negu kitos grupės, ir padidėjusi konkurencija gali paskatinti pagreitėjusį sektoriaus restruktūrizavimą.This article investigates the potential impact of post EU-accession public support, namely the introduction of the decoupled Single Area Payment (SAP), in Lithuania on its farming sector’s restructuring and future efficiency. Analyses are based on efficiency calculations with 2001-02 FADN data for field crop farms, and on the same sample’s farmers’ intentions to remain in the sector and to expand their area after EU accession under two scenarios: a hypothetical scenario of continuing pre-accession national policies, and a realistic scenario of fully decoupled SAP introduction with coupled national top-ups. Our results suggest that, before accession to the EU, the smallest inefficient farms remained in the sector thanks to policy support. However, the SAP introduction could potentially give the right incentives to Lithuanian farmers for quicker restructuring and an increase in farm efficiency, although such change may be impeded by the lack of available agricultural land