Diversity of languages and cultures in Lithuanian cities

Europos Sąjungos kalbinė politika remia ir skatina daugiakalbiškumą. Remiantis 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 115 tautybių asmenys. Medžiaga nurodo, kokia kalba kiekvienos tautybės asmenų yra laikoma gimtąja. Visgi nėra duomenų, kuri kalba yra vartojama namuose. Straipsnyje pristatomi pirminiai tyrimo „Kalbos vartojimas ir etninė tapatybė Lietuvos miestuose“ rezultatai. Tyrimu siekiama nustatyti, kokia kalba namuose kalba didžiųjų šalies miestų gyventojai, atskleisti dominuojančią kalbą, jos pasirinkimo motyvus, kalbines kompetencijas. Tyrimo metu buvo apklausti 8-10 metų vaikai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Straipsnyje analizuojami Kauno apklausos rezultatai, kurie patvirtino prielaidą, jog kalbiniu požiūriu Kaunas yra gana homogeniškas miestas. Dauguma Kauno moksleivių nurodė, kad yra lietuviai ir namuose kalba lietuviškai. Antroji pagal dažnumą Kauno moksleivių naudojama kalba – anglų. Rusų kalba ne tokia populiari ir ne taip plačiai vartojama. Kitos kalbos, tokios kaip lenkų, latvių, rumunų, italų, baltarusių, armėnų, jidiš, ukrainiečių ir vokiečių yra vartojamos vos kelių Kauno moksleivių. Jų vartojimas dažniausiai nulemtas tėvų arba senelių tautybės. Moksleiviai, vartojantys daugiausia kalbų (rusų, anglų, lietuvių ir savo gimtąją kalbą), mokosi Kauno Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje. Kokybinė analizė atskleidė, jog vaikams gana sudėtinga suvokti šalies, tautybės ir gimtosios vietos koncepcijų skirtumą – tai demonstruoja būdingos klaidos, atsakant į klausimus. Klausimas apie tautybę sunkumų kėlė vaikams iš mišrių šeimų.The European Union language policy promotes multilingualism. To maintain such a policy it is necessary to investigate the usage of languages in different spheres of life, both in formal and informal environments. According to the data of the latest Census of Lithuanian Residents (2001), there are 115 nationalities living in Lithuania. The data also indicate which languages are considered to be native languages among different nationalities. However, it is not clear what languages are actually used at home. This paper presents the preliminary results of research carried out under the project "Language Use and Ethnic Identity in Lithuanian Cities". This project aims at investigating languages used at home in the biggest Lithuanian cities to find out the language dominance, choice, preference and competence. The research data were selected by questioning 8 to 10 year old pupils in major Lithuanian cities: Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The paper focuses on Kaunas city and discusses the answers of Kaunas' schoolchildren. The preliminary results reflect the tendencies of the real linguistic situation in the city