Escape from the embrace of politics. A Study into the cultures of remembrance as a means to encourage a historical dialogue in Lithuanian-Russian relations

Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas veiksniams, neleidžiantiems efektyviai permąstyti šiuolaikinių Lietuvos-Rusijos santykių praeitį. Praeities permąstymas suprantamas kaip procesas, palengvinantis istorinių prasmių suvokimą pritaikant jas šiuolaikinės visuomenės lūkesčiams ir vertybėms. Teigiama, kad tokio proceso metu istorinis tyrimas – svarbus įrankis, skatinantis bendruomenių bendradarbiavimą – turėtų įgyvendinti tam tikras socialines funkcijas. Tyrimo objektu pasirinkęs Lietuvos-Rusijos informacinę erdvę, autorius pabrėžia būtinybę šioje erdvėje plėtoti susidomėjimą tarpusavio atminties kultūromis. Aprašant strategijas, būdingas atminties kultūroms šiuolaikinėse Rusijoje ir Lietuvoje, keliamas klausimas apie šalių tinkamus santykius ir istorijos politikos teisingumą. Tam tikrų praeities vertinimų ir istorikų akademinio dialogo kriminalizavimas yra realiai egzistuojantis dviejų priešingų kraštutinumų istorijos politikoje faktas Lietuvos-Rusijos informacinėje erdvėje. Akcentuojama, kad praeities vertybių ir interpretacijų, būdingų atskiroms socialinėms grupėms tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tyrimas galėtų tapti pagrindu tolesnio istorinio dialogo plėtojimui.Article focuses on the factors inhibiting a productive rethinking of the past in contemporary Lithuanian-Russian relations. The rethinking of the past is understood as a process facilitating the reconsideration of historical meanings through adjusting them to the expectations and values of a contemporary society. The author argues that, during this process, historical research – an important tool for encouraging the co-existence of communities – should fulfil certain social functions. Having chosen the Lithuanian-Russian communication space as a case, the author emphasises the need to develop interest in mutual knowledge of cultures of remembrance in this space. Outlining the strategies specific to the prevailing cultures of remembrance in contemporary Russia and Lithuania, the author addresses the question of their proper relationship, as well as that of the appropriateness of politics of history. The criminalisation of certain evaluations of the past and the academic dialogue between historians are regarded as two opposite extremes of politics of history actually existing in the Lithuanian-Russian communications space. The author stresses that research on the values and interpretations of the past peculiar to certain social groups in both Lithuania and Russia may be considered as a basis for further development of the historical dialogue. It is assumed that such research may contribute to the improvement in the field of politics of history