Greimas and Giedroyc: fateful postwar prognoses

Nors ir pasibaigė Antrasis pasaulinis karas, pasaulyje vyravo dar vieno karo nuotaikos. Tai atskleidžia to meto spaudos antraštės ir politikų komentarai, taip pat ir privati korespondencija. 1946–1950 metais lietuvių ir prancūzų semiotikas, lingvistas, kalbos teoretikas Algirdas Julius Greimas laiškuose bendražygiams rašė apie būsimo karinio konflikto baimes ir galimybes evakuoti iš tos karo zonos savo tautiečius, pirmiausia, moteris ir vaikus. Netikėta, bet lenkų publicistui, mėnraščio „Kultura“ redaktoriui Jerzy’iui Giedroycui kilus karui taip pat buvo siūloma evakuotis iš Vakarų Europos į JAV. Kitas netikėtumas, kad du paryžiečius Greimą ir Giedroycą netiesiogiai suveda rašytojas ir poetas Česlovas Milošas. Iš pirmo žvilgsnio eklektiškai surinkti istoriniai faktai gali sukurti netikėtų atradimų lauką.Even though the Second World War was over, the word was still haunted by the presentiment of another war. This is evident from headlines in the current press, commentaries by political leaders, and private letters. In the period from 1946 to 1950 the Lithuanian and French linguist Algirdas Julius Greimas corresponded with colleagues about his fears that a future military conflict might be coming and about possibilities of evacuating people (first of all, women and children) from that war zone. Strikingly, the Polish writer Jerzy Giedroyc, editor of the literary-political magazine Kultura also received recommendation to move from Europe to the United States in case a war erupted. Equally unexpected is the fact that these two Parisians, Greimas and Giedroyc, were indirectly broght into contact by the writer and poet Czeslaw Milosz. Historical facts that at first sight have been collected eclectically may turn out to demarcate a field of unanticipated discoveries