Lithuanian museum governance

Straipsnyje analizuojamos naujojo viešojo valdymo sąsajos su šiuolaikinio muziejų valdymo koncepcija, naujojo viešojo valdymo priemonių paplitimas Lietuvos muziejuose ir įtaką jų taikymui darantys veiksniai. Nors pasaulyje plinta šiuolaikinio muziejų valdymo teorija, kurios pagrindiniai teiginiai glaudžiai susiję su naujojo viešojo valdymo praktikomis (hierarchinio valdymo modelio atsisakymu, orientacija į lankytojus ir jų įtraukimu į muziejaus veiklą, tarpsektoriniu bendradarbiavimu, skaidrumo ir atskaitingumo siekiu), gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvos muziejų veikla menkai kinta, o specialistai muziejus priskiria tradicinėms institucijoms. Tyrimo metu atlikta Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė atskleidė įtvirtintus tiek tradicinio, tiek naujojo viešojo valdymo elementus. Remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, galima teigti, kad šiuolaikinio muziejų valdymo priemonės paplitusios tik iš dalies, o muziejų valdymas yra gana uždaras. Taikydamos naujojo viešojo valdymo priemones, šios institucijos susiduria tiek su sisteminėmis, tiek su vidinėmis kliūtimis (jos nagrinėjamos kokybinio tyrimo metu) – nefunkcionaliu paskatų mechanizmu, bendros muziejų politikos trūkumu ir lemiamą reikšmę turinčiu muziejaus vadovo vaidmeniu. Įvardytų problemų sprendimas lemtų efektyvesnį naujojo viešojo valdymo priemonių taikymą Lietuvos muziejuose ir padėtų gerinti šių institucijų veiklą.The article analyses new public management links with the concept of modern museums management, the new public management measure prevalence in Lithuanian museums and the factors that influence their implementation. Even though the modern museum management theory whose main claims are closely related to the new public management practises (rejection of the hierarchical management model, orientation towards visitors and their inclusion in museum activities, cross-sectoral cooperation, aim at the transparency and accountability) is spreading in the world, the population surveys show that the activities of Lithuanian museums are changing only a little and specialist assign museums to traditional institutions. During the research, an analysis of legislation regulating the activities of Lithuanian museums has revealed established traditional and new public management elements. Based on the quantitative survey data it can be stated that the means of modern museum management have spread only partly and that museum management is quit enclosed. Applying new public administration measures these institutions face both systemic and internal obstacles (they are analysed in the qualitative study): non-functional incentive mechanism, a lack of common museums policy and the determinant role of the head of the museum. The solution to the mentioned issues would lead to a more effective implementation of the new public administration means in the Lithuanian museums and would help to improve the activities of these institutions