Leonardas Gutauskas’ artistic creation and the individualisation of the myth

Daugelis literatūros kritikų ir menotyrininkų teigia, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio poeto ir dailininko, o po nepriklausomybės atgavimo – ir prozininko Leonardo Gutausko (g. 1938) kūrybai yra būdingas unikalus, gutauskiškas meninis braižas. Iš tiesų kritikams sunku apibrėžti šio kūrėjo vietą šiuolaikiniame lietuvių mene (tiek literatūroje, tiek dailėje). O ir pats menininkas ne kartą yra teigęs nenorintis, kad jam būtų priklijuotas postmodernisto ar koks kitoks vardas. Kitaip tariant, norėtų būti menininku, nepriskiriamu nė vienai srovei. Literatūrologė Ilma Mazrimienė žvelgia į Gutausko kūrybą kaip į visuminio mąstymo meną.Leonardas Gutauskas (b. 1938) has been a poet and a painter since the 1960s; and after Lithuania regained its independence he also became a prose writer. Many literary and art critics claim that his work has a distinctive and unique ‘gutauskian’ artistic style. In fact, it is difficult for them to place the artist and his w ork in contemporary Lithuanian art (both art and literature). The artist himself has repeatedly said that he does not wish to be labelle d a postmodernist, or anything else. In other words, he would lik e to be just an artist, who is not associated with any literary trends. The literary critic Ilma Mazrimienė sees Gutauskas’ work as the art of contemplation in its entirety