Sisters’ of Charity Congregation and its charitable work in 1744–1808

Straipsnyje, remiantis literatūra ir šaltiniais, analizuojama Vilniaus gailestingųjų seserų kongregacijos istorija 1744–1808 m. laikotarpiu. Į šią kongregaciją žvelgiama per esminių pokyčių, vykusių socialinės rūpybos srityje idėjiniu ir praktiniu lygiu, prizmę. Atnešusi į Lietuvą naujos katalikiškos labdarybės praktiką, kada atsisakoma griežtos klauzūros, pagrindinė tarnystė Dievui vyksta špitolėse, prieglaudose ir pan., įžadai atnaujinami kasmet, Gailestingųjų seserų kongregacija XVIII a. pabaigoje pati privalėjo pamažu taikytis prie naujų socialinės rūpybos iššūkių. Šaričių špitolės funkcionavimas vis labiau priklausė nuo tokių pasaulietinių institucijų kaip Špitolių komisija, Vilniaus medicinos draugija, Labdarybės draugija. XIX a. pradžioje aiškiai matyti augantis konfliktas tarp šaričių ir pasaulietinių jas kontroliuojančių institucijų. 1808 m. Rusijos carinė administracija, panaikinusi Špitolių komisiją, įsteigė Viešosios globos valdybą Lietuvoje, kuri vadovavosi jau Rusijos imperijos socialinės priežiūros tradicijomis.In the present paper, the history of the Congregation of Vilnius Sisters’ of Charity in 1744–1808 is analysed. The investigation is conducted on the basis of the historical literature and other sources. This congregation is overlooked through the prism of the essential changes in the social care on the ideological and practical levels. The Congregation of the Sisters of Charity brought into Lithuania the charity management. According to the new Catholic requirements, Sisters refused the strict clausure: the main service for God was already carried out in hospitals, shelters, and etc. Their vows were renewed annually. However, the Sisters of Charity conciliated with challenges of the new policy of poor relief at the end of the 18th c. The functioning of the Charités’ hospital was becoming increasingly dependent on the secular institutions, such as: the Commission of Hospitals, Vilnius Medical Society, and Charitable Foundation. A growing conflict between the Charités and other secular institutions controlling them can be clearly observed at the beginning of the 19th c. In 1808, the Russian tsarist administration withdrew the Commission of Hospitals, and established the Board of Public Care, which followed the Russian imperial tradition of the social care