Markgravine Janina Umiastowska's efforts to initiate the Barbora Zagariete canonization case in 1937-1938

Publikacijoje yra apžvelgiamos markgrafienės Janinos Umiastovskos pastangos pradėti Barboros Žagarietės kanonizacijos bylą 1937 - 1938 metais, skelbiami kartu su Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga rasti dokumentai, kuriuos išsaugojo tuometinis bažnyčios klebonas, dabar monsinjoras Pranciškus Ščepavičius, po 1963 m. sovietinės valdžios įvykdyto Senosios Žagarės bažnyčios uždarymo ir Barboros Žagarietės relikvijų paslėpimo. Tie dokumentai - tai markgrafienės Janinos iš Ostrogų Sadovskių Umiastovskos prašymu, Popiežiškosios lenkų kolegijos rektoriaus kun. Vladislovo Kviatkovskio CR lenkų kalba rašyti laiškai to meto Naujosios Žagarės klebonui K. Jazdauskiui bei Senosios Žagarės klebonui kunigui Kazimierui Gedvilai 1937 - 1938 metais siekiant surinkti medžiagą Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės beatifikacijos procesui. Prie šių laiškų yra pridėtas Kauno arkivyskupijos kurijos archyvaro kun. Petro Veblaičio lietuvių kalba rašytas straipsnis apie Barborą Žagarietę. Publikuojami tekstai atskleidžia, kad grafienė buvo minimos korespondencijos iniciatorė. Janina Umiastovska, mirus vyrui, tapo didele mecenate. Ji pati prieš I-ąjį pasaulinį karą rinko žinias apie savo spėjamą giminaitę Barborą Umiastauskaitę-Žagarietę, susirašinėjo su Žemaičių vyskupijos parapijų klebonais, norėdama gauti žinių apie Barboros liaudiškąjį kultą. Jos surinkta medžiaga karo metais žuvo. II-ojo pasaulinio karo išvakarėse Janina Umiastovska vėl pradėjo šią savo veiklą į pagalbą pasitelkdama minėtąjį kun. Vladislovą Kviatkovskį, kuris turėjo nemažą darbo patirtį su kanonizacijos ir beatifikacijos bylomis.The publication provides an overview of the attempts, taken by margravine Janina Umiastowska to commence the case of canonization of Barbora Žagarietė in 1937 – 1938 and publishes the documents, found together with the book of registration of the miracles, performed by Barbora Žagarietė, preserved by the dean of the church, presently Monsignor Pranciškus Ščepavičius after the closing of the church of the Old Žagarė by the Soviet authorities in 1963 and hiding the relics of Barbora Žagarietė. The documents are the letters, written in the Polish language by the priest Wladislaw Kwiatkowski, the rector of the Pontifical College of Poland, by request of margravine Janina Umiastowska of the Sadowski of Ostrogas to K. Jazdauskis, the dean of the New Žagarė and to Kazimieras Gedvila, the dean of the Old Žagarė in 1937 – 1938 for the purpose of collecting the materials, necessary for the process of beatification of Barbora Umiastauskaitė-Žagarietė. The letters are accompanied by the article about Barbora Žagarietė, written in the Lithuanian language by priest Petras Veblaitis, the archivist of the curia of the archbishopric of Kaunas. The published texts reveal that the margravine was the initiator of the said correspondence. Janina Umiastowska, after the death of her husband, became a significant Maecenas. Before the WWI she herself collected information on her alleged relative Barbora Umiastauskaitė-Žagarietė and corresponded with the deans of parishes of the bishopric of Samogitia for the purpose of obtaining information on the folk cult of Barbora. The materials, collected by her were lost during the war. On the eve of the WWII Janina Umiastowska recommenced her activities involving the aforementioned priest Wladislaw Kwiatkowski, who had significant experience in canonization and beatification cases