Higher school professors’ needs for the development of qualification: the facet of academic activity

Akademinė dėstytojo veikla išlieka svarbiausia jo darbe, tačiau Lietuvoje dėstytojai dažniausiai įgyja ir plėtoja savo tokio pobūdžio veikloje būtinas kompetencijas gana stichiškai; beveik nekreipiamas dėmesys į tai, kurias jų kompetencijas reikia plėtoti, neakcentuojami jų pačių akademinės veiklos tobulinimo poreikiai. Tyrimo tikslas – nustatyti aukštosios mokyklos dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius remiantis jų nuomone apie labiausiai stokojamas skirtingų sričių žinias ir gebėjimus. Tyrimo metu naudotasi tokiais tyrimo metodais: mokslinių šaltinių analizė, grupinės diskusijos, statistinių duomenų analizė. Apklausti 197 universitetų ir kolegijų dėstytojai. Remiantis tyrimo rezultatais išskirtos aukštųjų mokyklų dėstytojų andragoginių gebėjimų grupės pagal veiklos sritis: individualios ir grupinės paramos teikimas studentams, vadovavimas jiems; dėstomosios veiklos organizavimas; studentų mokymosi veiklos stimuliavimas; naujų technologijų taikymas studijų procese; studijų programų kūrimas ir tobulinimas; studijų programų analizės ir pertvarkymas; administracinė ir vadybinė veikla; asmeninės kultūros puoselėjimas ir profesinis tobulėjimas. Tirti aukštųjų mokyklų andragogai pripažįsta, kad jaučia poreikį tobulinti tuos akademinius gebėjimus, kurie tiesiogiai susiję su darbu su studentais. Konkrečiau jiems labiausiai stinga, pačių respondentų teigimu, tų žinių ir gebėjimų, kurie padėtų tinkamai organizuoti dėstomąją veiklą bei stimuliuoti studentų mokymosi veiklą. Šiek tiek mažiau jiems trūksta žinių ir gebėjimų teikiant individualią ir grupinę paramą studentams, vadovauti jiems, iš dalies taikyti informacines komunikacines technologijas, kurti ir tobulinti studijų programas, tinkamai įgyvendinti administracinę ir vadybinę veiklą, plėtoti asmeninę kultūrą ir profesinį tobulėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėstytojai itin gerai suvokia savo specialybės žinių ir gebėjimų stoką.Professor’s academic activities remain most important in their work, but in Lithuania they acquire and develop this kind of competences in a rather spontaneous way, paying little attention to which competences should be expanded, the needs of the development of their academic work are not stressed. The aim of the research is to determine demands of professional development of higher school professors referring to their opinions about the areas they lack knowledge and skills. The following research methods have been employed: analysis of scientific sources, focus group discussion, statistical data analysis. During the research 197 university and college lecturers were interviewed. The analysis of the findings enabled to distinguish the following groups of lecturers’ andragogic skills according the areas of activities. That is: individual and group support for students, supervision; organizing lecturing activities, stimulation of students’ study activities; application of new technologies in the study process; creation and development of study programs; analysis of study programs and their revision; administrative and managerial; nurturing of personal culture and professional development. It has been established that university lecturers under the investigation admit a considerable demand to perfect academic skills which are directly linked to their work with students. To be more precise, referring to the respondents, they need more knowledge and skills that would be helpful to organize lecturing activities and stimulate students learning activities. They feel a lesser need for knowledge and skills how to organize individual or group support for students, manage them, partially apply internet technologies, create and develop study programs, to properly implement administrative and managerial activities, expand personal culture and professional development. It should be noted that lecturers are aware of the lack of speciality knowledge and skills