Dispersion of the feminine principle in a discourse of postmodernism, christianity and neovedanta

Šiame straipsnyje tyrinėjama filosofinio moteriškojo principo santykis su visuomenės gyvenime įsigalėjusiais stereotipais, nagrinėjama jo reikšmė krikščionybėje ir šiuolaikiniame sekuliarizuotos Vakarų kultūros kontekste. Lyginamuoju požiūriu pateikiama hindų šaktės samprata, atnaujintą pavidalą įgavusi bengalų filosofo Aurobindo Ghoseb (Sri Aurobindo, 1872-1950) renesansinėje mintyje. Daroma išvada, jog iš esmės universali ir dabarties žmogui pritaikyta šaktės koncepcija turi bendrų bruožų su Vydūno, Vinco Vyčino, Algio Mickūno bei jiems giminingų filosofų apmąstytomis moteriškojo principo veikimo gairėmis ir gali pasitarnauti kaip alternatyva Vakaruose vis labiau įsigalinčiai postfeministinei genderizmo ideologijai.The paper analyzes the relationship between the philosophical feminine principle and established stereotypes of social life, and investigates the value of the principle in the context of Christianity and modern secular Western culture. From the comparative point of view it presents a Hindu concept of shakti, which was renewed by Renaissance thought of Bengali philosopher, Aurobindo Ghose (Sri Aurobindo, 1872-1950). The author comes to the conclusion that principally universal and adapted to modern man, this concept has common features with the insights into the landmarks of the effect of feminine principle of Vydūnas, Vincas Vyčinas, Algis Mickūnas and other Lithuanian philosophers. In this respect the theory of shakti can be useful as an alternative to the Western post-feminist ideology of genderism