Farm modelling aiming for the most profitable solutions

Straipsnyje analizuojama paramos mažo nepalankumo ūkininkauti vietovėms, ekologinio ūkininkavimo, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje, kraštovaizdžio tvarkymo ir retųjų veislių gyvulių ir paukščių programų įgyvendinimo įtaka ūkių pelnui ir konkurencingumui. Taikant ūkių gamybos optimizavimo metodą, nustatomi perspektyvios veiklos modeliniai ūkiai, maksimaliai panaudojant galimų įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos priemonės programų teikiamą paramą mažo nepalankumo ir palankiose ūkininkauti vietovėse, išaiškinamos priežastys, galinčios stabdyti žemdirbių suinteresuotumą dalyvauti agrarinės aplinkosaugos programose. Tyrimo rezultatai parodė, kad teikiama valstybės parama agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti mažo nepalankumo vietovėse kompensuoja ūkių prarandamas pajamas, tačiau palankiose ūkininkauti vietovėse esantys ekologiniai ūkiai, kurie užsiima pieno gamyba ir galvijų auginimu, taip pat įgyvendina Kraštovaizdžio tvarkymo ir Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos programas, patiria nuostolį, palyginti su ūkininkavimu įprastomis sąlygomis. Intensyvios žemdirbystės ūkiuose dėl nepakankamų kompensacinių išmokų šios programos gali būti neįgyvendinamos. Optimizavus ūkių gamybos struktūrą pagal vietovės sąlygas, kai derinamos kelios agrarinės aplinkosaugos priemonės, gerėja jų finansinė padėtis bei ūkio narių užimtumas ir suderinami du skirtingi veiksniai - gamybos plėtra ir aplinkos kokybė. Be valstybės paramos Agrarinės aplinkosaugos priemonės įgyvendinimui ūkiai būtų nepajėgūs konkuruoti rinkoje.The paper deals with the impact of support provided for less favoured areas and agri-environmental measures on farm profit and competitiveness. The optimisation method was employed to find out the farm production patterns that are the most promising under the conditions of support provided at the maximum for less disadvantaged areas and favourable farming areas within available programmes of the agri-environmental measure. The reasons that could impede farmers' interest to participate in the agri-environmental programmes are discussed. The research results showed that the support provided for the implementation of agri-environmental measures in the less disadvantaged areas is sufficient to cover the lost income. But in the favourable farming areas, the organic farms that are engaged in milk production and cattle rearing as well as are implementing the programmes of Landscape management and Protection zones of the surface-water bodies suffer losses compared to traditional farming. Therefore, the farms of intensive farming due to insufficient compensatory payments can be incapable to implement these programmes. After optimisation of production patterns in the farms situated in the areas where several agri-environmental measures are applied, the financial situation and employment of farm members improve, and the right balance between two different factors - production and quality of the environment - is struck. If the farms were not supported under the agri-environmental measures they were not able to compete in the market