Finansų ir ekonominės krizės tarpkultūrinė konceptualizacija žiniasklaidoje: JĖGOS metafora

Kritinės diskurso analizės (KAD) teorijų ir metodų derinimas su kognityvine lingvistika pasiūlė naujų socialinės realybės analizavimo perspektyvų (Van Dijk, 2001; Musolff 2004; Charteris- Black, 2005; Hart, 2010). Viena iš šių perspektyvų yra J. Charteriso-Blacko (2005, 2014) sukurta ir išplėtota kritinės metaforos analizė (KMA), pagal kurią metafora yra suvokiama kaip poveikio ir manipuliacijos priemonė. Šiame darbe taikant KMA bandoma pažvelgti, kaip finansinė ir ekonominė krizė yra skirtingai konceptualizuojama jėgos metafora Lietuvos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje. jėgos metafora yra aiškinama, pasitelkus jėgos-dinamikos sistemos (angl. the Force-Dynamics System) teoriją, pasiūlytą Talmy’io (2000), pagal kurią krizė gali būti konceptualizuojama dviem modeliais – kaip agonistas arba kaip antagonistas. Tyrimo rezultatai rodo, kad pirmasis modelis, turintis tokį scenarijų kaip agresija, poveikis, gamtos jėga, praradimai, kančios ir gebėjimas atsispirti, vyrauja abiejuose diskursuose. Antrasis modelis, turintis tokį scenarijų kaip priežastys, kova ir nugalėjimas, yra mažiau produktyvus. Nors Lietuvos ir Jungtinės Karalystės diskursuose minėti scenarijai yra skirtingai konstruojami, retorinis jėgos metaforos poveikis yra pasiekiamas panašiai, t. y. kuriant nuoseklų pasakojimą apie krizę: krizė yra pavojingas, grėsmingas ir agresyvus subjektas, kuris paveikia šalį ir jo gyventojus; krizė yra sunkiai kontroliuojama, todėl praradimai ir kančios yra neišvengiami; bandoma nustatyti krizės priežastis, kovoti prieš ją ir nugalėti.Merging Critical Discourse Analysis (CDA) with Cognitive Linguistics (CL) has brought new perspectives to analysing social reality (Van Dijk, 2001; Musolff 2004; Charteris- Black, 2005; Hart, 2010). Accordingly, this paper adopts Critical Metaphor Analysis as first suggested by Charteris-Black (2005, 2014) and seeks to investigate a social phenomenon – the financial and economic crisis – in Lithuanian and British media. The aim of the research is to analyse to what extent the media in the UK and Lithuania conceptualize differently the financial and economic crisis via the force metaphor. The paper explains the force metaphor by employing the Force-Dynamics System (Talmy, 2000), according to which a crisis is conceptualized following the patterns crisis as the agonist and crisis as the antagonist. The findings demonstrate that the pattern of the crisis as the agonist w ith t he s cenarios o f aggression, affecting something or somebody, natural force, loss, suffering and resistance prevails in both discourses. The pattern of the crisis as the antagonist with such scenarios as causing crisis, fighting against crisis, overcoming crisis falls behind. Though Lithuanian and British discourses differ in how they construct the scenarios, the rhetorical impact of the force metaphor is achieved similarly through telling a coherent story of the crisis: the crisis is a dangerous, threatening and aggressive entity, which affects the country and its people; it is apparently uncontrollable, and losses and suffering are inevitable; we look into the causes of the crisis, we fight against it and finally we overcome it