Calvin in Lithuania: from the correspondence to the first publication

Šiame straipsnyje aptariami Calvino kontaktai su Lietuva. 1549 m. Calvinas „Laiškų hebrajams“ komentarus dedikavo Žygimantui Augustui. Dar sykį šiek tiek paredaguotą dedikaciją LDK kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui pakartojo savo kitame veikale – apaštalo Pauliaus laiškų Komentaruose. Taip prasidėjo Calvino santykiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. 1549 m. pradėti Calvino bandymai daryti įtaką ir kontroliuoti LDK reformacijos eigą ir kryptį truko iki pat jo mirties 1564 m. Šiame straipsnyje apžvelgiami ir vertinami Calvino santykiai su ankstyvuoju LDK reformacijos etapu. Calvino recepcija LDK pirmąjį protestantizmo šimtmetį nebuvo labai intensyvi, bet tvirtinosi nuosekliai. Ankstyviausiuoju reformacijos periodu Helvetų ortodoksijos ir LDK Evangelikų bažnyčios santykius komplikavo itin aktyvios trinitoristinės polemikos toleravimas, vėliau – reformatams gryninant savo ortodoksiją – galimą Calvino teologijos dominavimą nustelbė LDK reformatų pastangos derinti doktriną su kitų evangeliškųjų konfesijų, ypač liuteronų, doktrina, siekiant sustiprinti protestantizmo pozicijas Lietuvoje. Tik XVII a. pirmojoje pusėje Calvinas ima įsitvirtinti LDK kaip išskirtinis konfesinės tapatybės lyderis. Suformuojamas masiškesnis jo mokymo įsisavinimo poreikis, o nuo šio teologo pavardės kilusios populiarios kalvinizmo, kalvinų ir kalvinistų tikybos sąvokos, XVI a. oponentų sukurtos kaip įžeidžiantys eponimai, pačių LDK evangelikų imamos vartoti kaip pozityvūs tapatybės nusakymo terminai.The paper discusses Calvin’s contacts with Lithuania. In 1549, Calvin dedicated the commentaries to “The Letters to Hebrews” to Sigismund II August. A slightly modified dedication to the Duke of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and the King of Poland was repeated in another treatise – the Commentaries to Apostle Paul’s Letters. Thus Calvin’s relationship with the GDL began. Calvin’s attempts to influence and control the course and direction of GDL’s Reformation, started in 1549, lasted until his death in 1564. The paper presents an overview and provides the evaluation of Calvin’s relationship with the early stage of GDL’s Reformation. Calvin’s reception in the GDL during the first century of Protestantism was not very intense, yet it established consistently. During the earliest stage of Reformation, the relationship of Helvetian Orthodoxy and GDL’s Evangelical Church were complicated by the tolerance of particularly active Trinitarian polemic, and subsequently – when Reformers purified their Orthodoxy – the potential domination of Calvin’s theology was overpowered by GDL Reformers’ efforts to harmonise the doctrine with the doctrine of other Evangelical confessions, in particular Lutherans, in order to strengthen the positions of Protestantism in Lithuania. Only in the first half of the 17th c., Calvin starts establishing as an exceptional leader of confessional identity. A more massive need for the assimilation of his teaching was formed, and the popular religious notions of Calvinism, Calvins and Calvinists, which originated from the name of this theologian, created in the 16th c. by the opponents as insulting eponyms, began to be used by GDL Evangelicals as positive terms denoting identity