Sakralios poezijos erdvės

Leonardas Andriekus (1914-2003), atstovaudamas homo religiosus pakraipai, būdamas tikintis kūrėjas, savo poeziją orientuoja į sakraliosios erdvės sklaidą. Jo poezijoje ryškiai atsiskleidžia sakraliųjų vandens telkinių pavidalai; vietovės, susijusios su kryžiaus bei kita simbolika; kalnai, kurie yra jungtis tarp žemės ir dangaus; sakralūs miestai savo religine patirtimi; visata kaip sakraliųjų erdvių užbaigimas. Literatūros tyrinėtojo Dainiaus Sobeckio straipsnyje analizuojama krikščioniškosios patirties sakraliųjų erdvių sklaida, atsiverianti Andriekaus poezijoje. Andriekus išleido dešimt poezijos knygų, iš kurių viena rinktinė – lietuvių kalba ir dvi – anglų kalba. Straipsnyje aptariami šeši rinkiniai lietuvių kalba, gerai atspindintys analizuojamą problemą.Leonardas Andriekus (1914-2003), while representing the direction of homo religiosus, as a believer in God, orients his poetry towards sacral spaces. In it, the shapes of sacral waters are emphatically revealed: locations connected with the cross and other kinds of symbolism; mountains, which are a connection between Heaven and Earth; sacral cities, with their religious experiences; and the Universe, which is the final point of sacral spaces. This article by the literature researcher Dainius Sobeckis analyses the dispersion of sacral spaces based on the Christian experience that is revealed in Andriekus’ poetry. He published ten books of poetry, of which one selection is in Lithuanian and two are in English. In the article, six collections in Lithuanian are analysed, which represent perfectly the question analysed