Model of payday lending transactions regulation

Vartojimo kreditavimas yra įprastas namų ūkių poreikių finansavimo šaltinis, neišvengiamas daugeliui jų. Kreditavimo rinkos pokyčiai, atsiradę ekonomikos sunkmečio laikotarpiu 2008-2009 metais, lemia ypatingai didelį šios tematikos mokslinių tyrimų aktualumą. Tradicines bankų ar kredito unijų teikiamas vartojimo paskolas papildė nauji skolinimo instrumentai, tarp kurių populiarūs ir žinomi – mažieji vartojimo kreditai, pasižymintys aukšta palūkanų norma ir lengvu prieinamumu. Dėl mažųjų vartojimo kreditų populiarumo tarp socialiai pažeidžiamų asmenų ir augimo, šie sandoriai tapo reguliavimo objektu. Reguliuotojui čia kyla sudėtingas uždavinys subalansuoti reguliavimo objekto – mažojo vartojimo kreditavimo sandorio šalių (skolininko ir kreditoriaus) interesus šio sandorio proceso metu. Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvoje, mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai ir jų reguliavimas yra visiškai mokslininkų netyrinėtas reiškinys.Mokslinės literatūros analizė parodė, kad tyrėjai nesutaria ar visumoj mažieji vartojimo kreditai labiau padeda vartotojams, ar yra jiems labiau žalingi. Dažnai moksliniai tyrimai neatsako į klausimą - kaip reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad būtų užtikrintas kredito prieinamumas ir subalansuota skolininko bei kreditorių interesų apsauga. Mokslinėje literatūroje nėra pasiūlyto mažojo vartojimo kreditavimo sandorių reguliavimo modelio, nėra nusistovėjusio požiūrio į priešingų skolininko ir kreditorių interesų balansavimą ar mažojo vartojimo kreditavimo sandorių analizės metodą. Nepakankamas mažojo vartojimo kreditavimo sandorių, skolininkų veiksmus ir šių veiksmų pasekmių ištirtumas palieka šios srities tyrimuose laisvą nišą, kurią siekiama užpildyti šia disertacijaConsumer credit has become a common source of finance for households, inevitable for the majority of them. Developments of credit markets that emerged as a result of economic hardship in 2008-2009, leads to the high relevance of the scientific researches on the topic. Traditional consumer loans provided by banks or credit unions are supplemented by the new debt instruments. The most popular and well known ones are payday loans (small amount, short term and high cost loans), having the high credit price (in APR terms) and are easily accessible. Because of such rapid growth and popularity of payday loans among socially vulnerable borrowers, these transactions became the object of regulation. The regulator here faces a very complex task - to balance the interests of the payday loan transaction parties (borrower and lender) throughout the process of the transaction. In the Baltic States, including Lithuania, payday lending transactions and their regulation is a well underexplored field of scientific research. Analysis of the scientific literature has revealed that there is a general disagreement on whether payday loans benefit or harm borrowers? Usually studies does not provide complete answer on how to regulate payday lending transactions in order to ensure access to credit and balance the interests of creditors and debtors. No one has offered a model of payday lending transactions regulation yet. Moreover, there is no generally established view on the balance of borrowers’ and lenders’ interests, or on the analysis methodology of payday lending transactions. Accordingly, inadequate exploration of payday lending transactions, decisions and actions of the borrower and consequences thereof, leaves a perfect niche for this researc