Shift of the public space paradigm in postsoviet Lithuania

Darbas skirtas apžvelgti šiuolaikines Lietuvos miestų viešosios erdvės sąlygas tarpdisciplininiame kontekste akcentuojant reprezentatyvumą ir vartojimo kultūrą. Pabrėžiamas valstybei vis dar būdingas paminklocentriškumas formuojant viešąsias erdves, kurį lemia nesugebėjimas prisitaikyti prie naratyvų daugybingumo, tarpstančio šiuolaikinėje visuomenėje. Atkreipiamas dėmesys į socialinių tinklų ir interneto infrastruktūros plėtrą kaip svarbų faktorių, kurį tam tikrame kontekste galima laikyti sintetiniu miesto viešosios erdvės pakaitalu. Prieinama prie išvados, kad tradicinei viešajai erdvei lėtai paradigmiškai keičiantis, iškyla vartojimo paskirties erdvių svarba.Paper seeks to describe Lithuanian public space in the wider interdisciplinary context of the epoch’s contemporary paradigm. First, it has been noticed that representative aspects of public spaces are still the main point for forming an identity of squares, plazas or public buildings. I claim that these kinds of public spaces are generating only one main narrative of place. This one main narrative causes a lack of attractivity since in epoch of the poststructuralism, society is not homogeneous. The need for self expression of different identities is fulfilled on internet facilities as social networks which, I claim, are working as artificial cities. Nevertheless, Lithuania is now experiencing and accepting new types of public space – malls, places intended for consumption. Such places cause crises of sociocultural values in Lithuanian society. The popularity of consumerism culture was also inspired by its becoming legal after re-establishing the state’s independence