Prūsijos lietuvių giesmynų sąsajos su vietinių vokiečių vartojamomis publikacijomis iki 1750 metų

1525 m. Prūsijoje įsigalėjus M. Lutherio Reformacijai, atsirado naujų galimybių paprastų žmonių vartojamoms tautinėms kalboms, kurioms buvo lemta pakeisti daug kam nesuprantamą lotynų kalbą. Netrukus pradėtos leisti religinės knygos gimtąja kalba, skirtos rytinėse Prūsijos žemėse gyvenančiai tautinei lietuvių mažumai: pirmoji iš jų – Martyno Mažvydo 1547 m. katekizmas su pabaigoje pateikiamu vienuolikos giesmių rinkinėliu. Tikinčiųjų giedojimas turėjo svarbų vaidmenį liuteronų liturgijoje, todėl pats M. Mažvydas po katekizmo pasirodymo pradėjo rengti išsamų lietuvišką giesmyną. Neužbaigtas darbas po ankstyvos M. Mažvydo mirties (1563) buvo pratęstas ir papildytas Baltramiejaus Vilento bei kitų talkininkų parengtomis giesmėmis: jis buvo paskelbtas dviem 1566 ir 1570 m. išėjusiais tomais, pavadintais Gesmėmis Chriksczoniskomis. Tai buvo pirmas oficialus Prūsijos lietuvių giesmynas, po kurio pasirodė ir kitos analogiškos publikacijos, sudarytos panaudojant ankstesnių rinkinių giesmes ir jas papildant naujais kūriniais. XVIII a. viduryje išėjo Adomo Frydricho Šimelpenigio [Adam Friedrich Schimmelpfennig] parengtas dviejų dalių giesmynas, kuris be esminių pakeitimų pakartotinai buvo leidžiamas iki Antrojo pasaulinio karo išvakarių. Tyrinėjant šių giesmynų atsiradimo aplinkybes ir kontekstą, būtina nepamiršti svarbaus fakto, kad lietuvių bendruomenė priklausė vietinei liuteronų Bažnyčiai, kurią valdė vokiečių tautinė grupė, užtikrinusi išskirtinį vaidmenį savo kalbai ir kultūrai. Todėl natūralu, kad Prūsijos lietuviai, rengdami oficialius savo giesmynus, visų pirma atsižvelgdavo į vietinių vokiečių vartojamas knygas.In 1525, when M. Luther Reformation was established in Prussia, new opportunities for the people speaking national languages have emerged and they were used to change the incomprehensible Latin language. Religious books were soon published in the native language of the national minority of Lithuanians in the eastern Prussia, the first of which was "The Simple Words of Catechism" written in 1547 by Martynas Mažvydas with eleven chants at the end of the book. The chanting of believers played an important role in the Lutheran liturgy, and therefore, even M. Mažvydas himself began to prepare a collection of comprehensive Lithuanian chants after the Cathecism was published. Unfinished work after the early death of M. Mažvydas (1563) was extended and supplemented with the songs by Baltramiejus Vilentas and other contributors: it was published in two volumes - in 1566 and 1570 with the title "Giesmės Chriksczoniskos". This was the first official book of songs in Prussia, after which other analogous publications appeared, made by using the songs of the previous collections and adding new works. In the middle of the 18th century, Adam Friedrich Schimmelpfennig developed a two-part book of songs, which was repeatedly released without major changes until the eve of the Second World War. While studying the circumstances and contexts of the emergence of these books of songs, it is important to keep in mind the fact that the Lithuanian community belonged to the local Lutheran Church, which was ruled by a German national group, which guaranteed an exceptional role for its language and culture. Therefore, it is natural that the Prussian Lithuanians, in the preparation of their official books of songs, first took into account the books used by local Germans