Būsto politika: vietos bendruomenės funkcionavimas Vilniuje ir Kaune

[...] Straipsnio tikslas – parodyti, kad funkcionalios vietinės bendruomenės veikla yra svarbi būsto politikos sistemoje, prisideda prie kokybiškos būsto politikos vykdymo ir formavimo. Šios problemos aktualumą galima pagrįsti ne tik nūdienos aktualijomis, bet ir istorine medžiaga, kuri iliustruoja visuomeninių organizacijų svarbą: XIX a. pab.-XX a. pr. J. Basanavičiaus vadovaujamos Lietuvių mokslo draugijos neformaliais veiksmais pasiekta, kad Vilniaus gubernatorius uždraustų Vilniaus miesto valdybai ardyti Gedimino pilies kalną ir jame statyti vandens rezervuarą. Tad XXI a. pradžioje, atsiradus ir galimybėms, ir būtinybei keisti miestų infrastruktūrą ir būsto sektoriaus valdymą, visuomenės (vietos bendruomenės) dalyvavimas sprendžiant būsto politikos klausimus tapo neabejotinai aktualus. Metodai, kuriais remiamasi šiame straipsnyje, yra teoriniai (mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė atskleidžia būsto politikos sampratą ir ryšį tarp būsto politikos ir vietos bendruomenių kitose šalyse) ir empiriniai (Vilniaus ir Kauno miestuose 2013 m. atliktas kokybinis tyrimas – apklausti su būsto politika tiesiogiai susiję vietos bendruomenių pirmininkai). Tyrimo medžiaga publikuojama pirmą sykį, o pati problematika Lietuvos mokslo diskurse iki šiol netyrinėta. [...] Padarytos išvados, kad būsto politikos samprata Lietuvos mokslo diskurse nenaudojama, bet klausimai, kurie įeina į būsto politikos sampratą – gyventojų apsirūpinimas ir aprūpinimas būstu, gyvenamųjų namų administravimas, priežiūra ir atnaujinimas, būsto plėtros finansavimas, teisinė bazė, infrastruktūra, kraštovaizdis, gyventojų ir valdžios dalyvavimas priimant sprendimus, susijusius su būsto klausimais, yra aktualūs, todėl, siekiant kuo geresnio rezultato, turi būti svarstomi ir sprendžiami sistemiškai, o ne epizodiškai. Taip pat nustatytas kitas dalykas: kadangi šiuolaikiniame organizacijų valdyme daug dėmesio skiriama veiklos ir paslaugų kokybei, šis klausimas negali likti pamirštas ir analizuojant būsto politikos klausimus, susijusius su vietos bendruomeninėmis organizacijomis. Pagrindiniai būsto politikos kokybės kriterijai šiame tyrime pasirinkti tokie: veiklos tikslų kėlimas, dalyvavimo veikloje formos. Vilniuje ir Kaune vietos bendruomenių centrų veikla vykdoma tikslingai, siekiant įgyvendinti tam tikrus būsto politikos elementus, nes daug vietos bendruomenių tikslų tiesiogiai susiję su būsto politika. Šių miestų bendruomeninės organizacijos skyla į dvi grupes: daug dėmesio skiriančias veiklai, susijusiai su viešuoju interesu, ypač viešųjų erdvių tvarkymu (tai galėtų būti viena iš miestų vietos bendruomenių veiklos specifikų), ir daugiausia užsiimančias kultūrinės veiklos organizavimu.Paper explores the relation between housing policy and a functional local community. Firstly it presents the housing policy concept itself (a functional local community is one of its components). Then the problem is posed: whether it's possible to carry out a high-quality housing policy without the functional local community. According to the discussed theoretical model, high-quality housing policy contains these criteria: performance objectives, forms of participation, and public and private partnership. The study of 28 in-depth interviews with Vilnius and Kaunas community leaders was carried out in order to find out if a functioning of local community organizations contribute to the quality of housing policy