Realia of Lithuanian spiritual culture in the translations of tourist-oriented websites

Turistams skirtų interneto svetainių tikslas – pristatyti šalies kultūrą, todėl verčiant jų tekstus į užsienio kalbą daugiausia keblumų kelia specifinė kultūrinio atspalvio leksika, t. y. kultūros realijų pavadinimai. Nesant konkretaus atitikmens užsienio kalba, tokių teksto elementų perteikimas priklauso nuo vertėjų interpretacijos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į realijų pavadinimuose slypintį kultūrinį kontekstą. Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos turizmo informacijos interneto svetainėse aptiktų lietuviškų dvasinės kultūros realijų pavadinimų reikšmės kultūrologiniu aspektu ir aptariami skirtingi jų perteikimo anglų kalba variantai. Tiriamą medžiagą sudaro liaudies kultūros dalykų, mitologinių būtybių pavadinimai ir tautosakinė leksika, senojo lietuvių tikėjimo dalykų ir švenčių bei jų atributų pavadinimai. Lietuvių dvasinė kultūra apima tiek ikikrikščioniškąjį paveldą, tiek su senojo tikėjimo apraiškomis susipynusią krikščioniškąją kultūrą, todėl perteikiant dvasinės kultūros realijų pavadinimus pabrėžiama arba krikščioniškoji, arba senojo tikėjimo tradicija. Akcentuojant ikikrikščioniškosios lietuvių kultūros paveldą parodomas šios kultūros savitumas, tačiau kitais atvejais pasirenkamas užsieniečiui skaitytojui, tikėtina, geriau pažįstamas atitikmuo bendroje krikščioniškojoje kultūroje.The aim of tourist-oriented websites is to represent the culture of a particular country; therefore, the translators have to deal with culture-specific lexis; i.e. the names of cultural realia. Due to the lack of concrete equivalent terms in a foreign language, the rendering of such textual elements depends on the interpretations of translators; thus the cultural context within the names of cultural realia should be taken into consideration. In the present article the culturological approach is used to analyse the meaning within the names of the realia of Lithuanian spiritual culture found on Lithuanian tourist information websites and different variants of rendering them in English are also discussed. The research material consists of the names of folk culture items, mythological creatures and folklore-related lexis, the elements of pre-Christian Lithuanian faith, and celebrations and their attributes. Lithuanian spiritual culture includes both pre-Christian heritage and Christian culture intertwined with the elements of pre-Christian faith; therefore, when rendering the names of the realia of spiritual culture either the Christian or pre-Christian side of the tradition is stressed. By highlighting the pre-Christian heritage of Lithuanian culture, its uniqueness is demonstrated, while in other cases the translators choose equivalent terms from the common Christian culture which are more likely to be known to foreign readers