Lietuviškos monetos Lvovo piniginėje rinkoje XVI-XVII a. I pusėje (rašytinių šaltinių duomenimis)

Lvovo 1518-1650 m. dokumentuose ne kartą minima „lietuviška moneta“. Šis pavadinimas apibūdina tik Lenkijos karalių, taigi ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių monetas nuo Aleksandro Jogailaičio (1492-1506) iki Žygimanto Augusto (1529-1579) imtinai. Metrologiniu atžvilgiu jos skyrėsi nuo lenkiškų monetų. Sąjunginės valstybės monetų sistemos unifikacija, įvykdyta Stepono Batoro (1576-1586), sulygino lenkiškų ir lietuviškų monetų masę ir prabą, taigi vėliau jas išskirti jau nebebuvo prasmės. Lietuviškos monetos Lvovo dokumentuose dažnai buvo vadinamos šiuo bendru sudėtiniu pavadinimu, tačiau neretai minimi ir denarai, dvidenariai, pusgrašiai, trečiokai, ketvirtokai. Pastaruosius kaldino tik Žygimantas Augustas 1565-1569 m. Jie šaltiniuose dažniausiai minimi (9 dokumentuose, 1603-1650 m.) kaip „czwartaki" (lenk. czwartak - ketvirtokas - 4 [grašiai]). Lvove lietuviškas monetas skaičiavo ir lenkiškais auksinais (zlotais), ir kapomis (1 auksinas = 30 lenkiškų grašių, 1 kapa = 60 grašių). Lenkiškų ir lietuviškų monetų santykis XVI a. pabaigoje buvo: Lvove (t. y. Lenkijos Karalystėje) 1593 m. - 1 lietuviškas grašis = 1,25 lenkiško grašio; Podolės Kamenece (priskiriamas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei) 1579 m. - 1 lietuviška kapa = 2,5 lenkiško auksino = 75 lenkiški grašiai = 60 lietuviškų grašių, t. y. 1 lietuviškas grašis = 1,25 lenkiško grašio (kaip ir Lvove). Truputį žemesnis lietuviškų monetų kursas užfiksuotas Lvove 1590 m.: 1 lietuviškas grašis = 1,2 lenkiško grašio. Tiesa, šiuo atveju senos lietuviškos monetos buvo vertintos trečiokais, matyt, kaldintais Stepono Batoro ar Zigmanto III Vazos (1587-1632). Trečiokai buvo geresnės kokybės nei kitos lenkiškos smulkaus nominalo monetos: ternarai, šilingai ar grašiai, kas lėmė ir jų ažio. Vėliau, 1632 m., vienas ketvirtokas buvo prilyginamas 7 lenkiškiems grašiams, t. y. 1 lietuviškas grašis buvo lygus 1,75 lenkiško grašio. Tokia aukšto senų lietuviškų monetų kurso priežastis - pablogėjusi monetų, kaldintų 1590-1627 m. Abiejų Tautų Respublikoje, kokybė. Tai lėmė ir laipsniškų smulkių pilnaverčių, tarp jų ir senų lietuviškų monetų išstūmimu iš pinigų apyvartos. Vidutinį lietuviškų monetų kiekį Lvovo pinigų rinkoje 1593-1626 m. procentais apytiksliai būtų galima įvertinti 0,76%. Labiausiai ji buvo prisotinta 1593-1610 m. - 2,2%.The documents of Lvov dating to 1518-1650 repeatedly mention the "Lithuanian coin". This was a reference only to the King of Poland, thus also the coins of the Grand Dukes of Lithuania from Alexander Yagiellonian (1492-1506) to Sigismund Augustus (1529-1579), inclusive. From the point of view of metrology they differed from Polish coins. The unification of the coin system carried out by Stephen Bathory (1576-1586) in the Union equalized the weights and fineness of Polish and Lithuanian coins so that later there was no sense in distinguishing them. Lithuanian coins are often referred to in the Lvov documents by this generic name, but frequent mention is also made of denarii, two-denarii, half-groats, three-groats and four-groats. The latter were only minted by Sigismund Augustus in 1565-1569. In the sources they are mostly (9 documents, 1603-1650) referred to as czwartaki (Polish for four-groats). In Lvov Lithuanian coins were also counted in zloty and kapas (1 zloty = 30 Polish groats, 1 kapa = 60 groats). The rate of Polish and Lithuanian coins in late 16th century was as follows: in 1593 in Lvov (i. e. Kingdom of Poland) 1 Lithuanian groat = 1.25 Polish groat; in 1579 in Kamenets of Podol (attributed to the Grand Duchy of Lithuania) 1 Lithuanian tap« = 2.5 Polish zloty - 75 Polish groats = 60 Lithuanian groats, i. e. 1 Lithuanian groat - 1.25 Polish groat (as in Lvov). A slightly lower rate of Lithuanian coins was recorded in Lvov in 1590: 1 Lithuanian groat = 1.2 Polish groat. However, in this case Lithuanian coins were estimated with the help of three-groats, probably minted by Stephen Bathory and Sigismund III Vasa (1587-1632). Three-groats were of better quality than other Polish small denomination coins: ternars, shillings or groats, which determined their premium. Later, in 1632, one four-groat was equal to 7 Polish groats, i. e. 1 Lithuanian groat was equal to 1.75 Polish groats. This high rate of old Lithuanian coins was probably due to the inferior quality of coins minted in the Commonwealth of Poland and Lithuania in 1590-1627. This also determined a gradual ousting of small denomination full value coins, including the old Lithuanian coins, from circulation. The average amount of Lithuanian coins in the Lvov money market in 1593-1626 could be approximately put at 0.76%. The highest level of its saturation was reached in 1593-1610 at 2.2%