Some competence aspects of teachers who apply integrated education for pupils with special needs

Straipsnyje aptariami Vilkaviškio bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, dirbančių su specialiųjų ugdymo poreikių (toliau - SUP) turinčiais mokiniais integruoto ugdymo sąlygomis, kompetencijos aspektai. Pateikiamos išvados: 1. Vilkaviškio vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams psichologiškai sunku integruotai ugdyti SUP turinčius mokinius. Daugiau nei pusė jų pripažįsta svarbiu gebėjimą nustatyti mokinio pranašumus, jais remtis, iš dalies svarbiu — ugdymo problemos įvertinimą, gebėjimą bendradarbiauti su specialistais, mokinių tėvais. Daugumai būdingas negatyvus požiūris į SUP turintį mokinį, formalus pasiekimų vertinimas, individualių savybių ignoravimas, nesiekimas kokybiškesnio ugdymo, paliekant jį specialiojo pedagogo, logopedo kompetencijai. Nėra tarp mokytojų profesinio bendradarbiavimo, vengiama partnerystės ryšių su ugdytinių tėvais. Dalis mokytojų nesidomi specialiuoju ugdymu. 2. Vilkaviškio vidurinių mokyklų mokytojų metodinė kompetencija ugdyti SUP turinčius mokinius yra ribota. Dauguma mokytojų nėra išklausę specialiojo ugdymo kurso, penktadalis - neatestuoti, 61,1 proc. savo gebėjimus atpažinti SUP turinčius mokinius vertina nepatenkinamai arba nepakankamai. 3. Vilkaviškio vidurinių mokyklų mokytojai nėra abejingi SUP turinčių mokinių ugdymui, tačiau daugumai trūksta žinių, patirties, materialinio stimulo. Mažiausiai pasigendama bendradarbiavimo su Specialiojo ugdymo komisijos nariais, nesistengiama integruoti SUP turinčius mokinius spręsti aukštesnio lygio užduotis, ugdymas paliekamas savieigai dėl įsitikinimo, kad to padaryti nepavyks. Dėl to profesinis dėmesys kreipiamas ne į tai, ką mokinys geba, o į tai, ko negali. SUP turinčių mokinių ugdymas traktuojamas kaip neturinti perspektyvos, nereikalinga, nuteikianti skeptiškai svetimybė.The article discusses some competence aspects of teachers from Vilkaviskis general education schools in respect of integrated education for pupils with special needs (SN). Conclusions: 1. The teachers of Vilkaviškis secondary schools face a psychological difficulty with the integrated teaching of SEN pupils. More than half teachers acknowledge that for them the ability to notice child's strengths and to employ them is important, while the evaluation of an educational problem, the ability to cooperate with specialists and children's parents are partially important. The majority of teachers have a negative attitude towards a SEN child, they assess his achievements formally, ignore individual characteristics and do not make any efforts to make his education o f higher quality and leave the child for a special educator's or speech therapist's competence. There is no professional cooperation between teachers and any partnership relations with the pupil's parents are avoided. Some teachers are not interested in special education at all. 2. The methodological competence o f teachers from Vilkaviškis secondary schools in teaching integrated SEN pupils is insufficient; most teachers have not had a course o f lectures on special education, a fifth of them have not been certified, 61.1 percent regard their own ability to identify a SEN pupil as unsatisfactory or insufficient. 3. Teachers of Vilkaviškis secondary schools are not indifferent to education of SEN children, however, most o f them lack knowledge, experience, financial incentives, they do not cooperate with SEC members, they do not try to integrate SEN pupils into more difficult tasks and let their education drift, in belief that they would fail in any case. Namely for this reason teachers pay their professional attention not to what a pupil is able to do but to what he is not able to, thus consolidating his disabilities. The education of SEN pupils is treated as lacking in prospects,