Kraštovaizdžio architektūros bruožai Sendvario seniūnijos ir Klaipėdos miesto urbanistinėje sandūroje

Mūsų regimąją aplinką sudaro natūralus ir antropogeninis kraštovaizdis. Vietovėse, kuriose sutelkta daugiau gyventojų, didėja architektūros elementų, kurie stipriai veikia natūralų kraštovaizdį. Gyvenamieji būstai yra viena iš pagrindinių detalių, kurie keičia aplinką. Atsižvelgiant į architektūros tipologiją, statiniai gali silpniau ar stipriau užgožti ar naikinti natūralų kraštovaizdį. Lietuvoje nėra aktuali statinių aukštuminė architektūra, kuri būdingesnė didesnės žmonių populiacijos kraštuose. Tokiose valstybėse: Kinijoje, Japonijoje ar JAV, stengiamasi statyti aukštybinius pastatus. Lietuvoje vyrauja mažaaukščiai statiniai, todėl gana aktyviai ir chaotiškai plečiasi urbanizuotos teritorijos į žemės ūkiui tinkamus plotus. Taip pat yra keičiama istoriškai susiformavusi ir nusistovėjusi Lietuvos kaimams būdinga kraštovaizdžio architektūra. Straipsnyje nagrinėjami duomenys apie esamą ir numatomą užstatymą, kuris formuojamas pagal detaliuosius teritorijų planavimo planus. Aptariami architektūriniai bruožai, kurie būdingi kaimams ir kuriems daro įtaką nauja urbanizacijos banga nuo didmiesčio – Klaipėdos miesto. Keliamas rekreacinių teritorijų būtinumo poreikis naujai projektuojamuose gyvenamuosiuose kvartaluose.Our visual environment consists of natural and anthropogenic landscape. In the areas of a large population concentration architectural elements.grow and strongly affect the natural landscape. Residential housing is one of the key elements changing the environment. Depending on architectural typology the buildings may obstruct weaker or stronger, or even destroy the natural landscape. Lithuania is irrelevant to high-rise building architecture which is inherent in the population centres of big countries. China, Japan and the United States try to build high-rise buildings. In Lithuania low-rise buildings dominate, and for this reason there is quite active and chaotic expansion of urban areas into the ones suitable for farming.. At the same time this process changes the historically established Lithuanian rural landscape architecture. This article examines the data on current and projected urbanization which is formed by the detailed planning projects. Architectural features that are typical of villages and their being affected by a new urbanization wave coming from the city of Klaipeda are discussed. Recreational areas in the redesigned residential quarters are presented as a matter of urgency