Darželinukų demokratinio dalyvavimo bei pilietinio ugdymo galimybės ir aplinkos parengtis

Straipsnio tikslas – įvertinti vaikų darželių ugdymo aplinkos parengtį plėtoti vaikų demokratinio bei pilietinio dalyvavimo iniciatyvas. Tikslui pasiekti kelti uždaviniai: pagrįsti demokratinio dalyvavimo ikimokykliniame amžiuje idėją; įvertinti, kaip teorinė vaiko dalyvavimo ikimokyklinėje įstaigoje samprata atsispindi praktikoje – ugdymo planuose ir ugdytojų sampratose; apibrėžti ikimokyklinio ugdymo institucijų aplinkos parengties – plėtoti vaikų demokratinį dalyvavimą – pranašumus ir trūkumus. JT Vaiko teisių komiteto komentare dėl VTK 12 straipsnio įgyvendinimo (2009 m.) apibrėžiama vaiko dalyvavimo samprata kaip „dalijimasis informacija ir vaikų–suaugusiųjų dialogas, grindžiamas tarpusavio pagarba, kurio metu vaikai jaučia savo įtaką sprendimams“. Naujausi tyrimai pagrindžia mažamečių, ikimokyklinio amžiaus vaikų imanentines kompetencijas suprasti savo aplinką bei reikšti pastabas apie savo kasdienį gyvenimą, prasmingai ją veikti (Harcourt, 2008; UN CRC General Comment No. 12, 2009). Demokratinis dalyvavimas artimiausiose aplinkose yra ir pilietinio dalyvavimo kompetencijų pagrindas. Aktyvus demokratinis bei pilietinis žmonių dalyvavimas būtinas demokratijos plėtrai, tad vaikų dalyvavimo stiprinimas siejamas su visuotiniais švietimo ir lavinimo tikslais – padėti atskleisti individo prigimtines galias bei ugdyti savarankišką, aktyvų, socialiai orientuotą, demokratinėmis vertybėmis besivadovaujantį pilietį. Lietuvos švietimo įstatyme ir programose akcentuojami pastarieji tikslai, tačiau vaiko dalyvavimas demokratiškai priimant sprendimus neįvardijamas kaip būdas toms kompetencijoms įgyti, t. y. dokumentai neįtvirtina pozicijos, kad vaiko demokratinis dalyvavimas yra būdas įgyti demokratinės kompetencijos. Siekiant išsiaiškinti vaikų darželių auklėtojų pasirengimą ugdymo praktikas grįsti demokratiniais sprendimais, 2012 m. atlikta vaikų darželių auklėtojų (43) apklausa. Tyrimui taikytas Kylio taikomųjų mokslų universiteto profesorės Dr. R. Knauer parengtas klausimynas, kuris buvo taikytas 2001–2003 m. Vokietijoje vykdytame projekte „Darželis – demokratijos lopšys“. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai darželių auklėtojos įvairioms kasdienėms situacijoms su vaikais spręsti renkasi demokratinius sprendimus, kiek rečiau – autoritarinius ir rečiausiai – liberalius. Pastarieji mažiausiai priimtini dar ir dėl institucijos taisyklių bei auklėtojų atsakomybės pirmiausia už vaiko saugumą. Naujos demokratinio bei pilietinio dalyvavimo formos, tokios kaip taisyklių kūrimas drauge su vaikais, vaikų balsavimas priimant sprendimus darželiuose, taikomos labai nevienodai – kai kuriuose darželiuose taikomos visada, panašiai tiek pat darželių jų visai netaiko ir dar dalis taiko kartais. Tai rodo, kad šios praktikos nėra darželiams įprastos, visuotinai priimtos. Darželių aplinkos parengtis plėtoti demokratinio vaiko dalyvavimo praktikas stokoja konkretesnio formalaus įtvirtinimo darželių nuostatuose, o auklėtojų parengtis demokratiniams procesams yra pakankamai palanki.Paper argues for various possibilities to promote and experience democratic participation and civic education-practices among children in kindergarten. Kindergarten age children have the ability to understand, consider and decide about issues related to the child. There is thus the necessity to develop these abilities, which are essential in the formation of democratic values in children. This paper presents the results of the completed research in Lithuania (2012) on kindergarten care workers / teachers’ educational style used in daily life situations. 43 care workers / teachers from 7 kindergartens located in Kaunas, Šiauliai and Jonava cities were asked about: their solutions for usual confusing daily situations in kindergarten; what is institutional order with regard to a child’s self-determination; what would they expect from the participation project, and what possible problems and difficulties could arise when implementing child participation projects. The research results show that a majority of kindergarten educators maintain a democratic style of communication with children. The new practices on democratic and civic children’s participation are widely practiced in some kindergartens but not at all or just at some level in others. Environmental preparedness of the kindergarten to promote democratic and civic participation of kindergarten children is deficient in documentation but favorable in terms of care workers / teachers’ attitudes. The principal question is – how much of the teachers’ answers regarding the accepted educational style are reliable. In other words, does it reflect the real practices or understandings of how it should be