Subjective evaluation of health and life quality of teachers in context of valeological culture

Straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo, kurio tikslas – ištirti bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų subjektyvų savo sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimą valeologinės kultūros kontekste, rezultatai. Tyrimo metu vykdyta bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų apklausa, o duomenys pradiniame etape analizuoti aprašomosios statistikos metodais, siekiant kitame etape įvertinti nustatytų skirtumų statistinį reikšmingumą neparametriniais statistiniais kriterijais (X2). Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma pedagogų sveikatą suvokia kaip svarbų gyvenimo kokybės elementą ir įsitikinę, kad pats žmogus turi ją saugoti ir puoselėti. Daliai tiriamųjų sveikata dar nėra tapusi socialine vertybe – jie nepakankamai kritiškai vertina žalingų įpročių, mažo fizinio aktyvumo poveikį savo sveikatai. Tyrimo dalyviai išskyrė pagrindinius savo sveikatos rizikos veiksnius: nervinę įtampą, stresą bei nepalankias jų veiklai higienines sąlygas, nurodydami triukšmą, šaltas ir menkai apšviestas klases, baldus, neatitinkančius ergonomikos reikalavimų. Tyrimo rezultatai leidžia tvirtinti, kad pedagogai turėtų ne tik įgyti žinių apie sveikatos saugojimą, jos stiprinimą, bet ir susiformuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, suvokti valeologinės kultūros svarbą profesinėje pedagogo veikloje.Article presents the results of empirical research aimed to explore subjective evaluation of health and life quality of teachers in comprehensive schools in context of valeological culture. The research encompassed a questionnaire of comprehensive school teachers; in the initial stage research data were analysed employing methods of descriptive statistics, in another stage, seeking to evaluate statistical significance of obtained differences, non-parametric statistical criteria (X2) were applied. Research results demonstrate that the majority of teachers perceive health as an important element of life quality and are convinced that the very person has to maintain and look after it; however, part of respondents do not treat health as a social value: they insufficiently critically view the influence of unhealthy habits and low physical activity on health. In addition, the respondents distinguished key health risk factors: nervous strain, stress and unfavourable hygienic conditions (noise, cold and poorly lit classrooms, furniture that does not correspond to reguirements of ergonomics). Such results show that teachers should not only acquire knowledge of health preservation and enhancement, but also form healthy lifestyle skills, perceive the importance of valeological culture in the teacher‘s professional activities