Nepilnamečių resocializacijos galimybės vaikų globos namuose: vaikų globos namų specialistų požiūris

[...] Tyrimo mokslinė problema vaikų globos namų veiklos optimizavimas siekiant kiekvieno globotinio pozityvios socializacijos, sėkmingos resocializacįjos. Tyrimo tikslas paanalizuoti nepilnamečių resocializacijos galimybes šiandieniniuose vaikų globos namuose. Siekiant šio tikslo, sprendžiami tokie tyrimo uždaviniai: nustatyti vaikų globos namų specialistų požiūrį resocializacijos galimybes šioje institucijoje; aptarti nepilnamečių resocializacijos galimybes vaikų globos namuose siekiant vaiko gerovės, išvengti vaiko vidutinės priežiūros priemonių taikymo. Tyrimo konceptualusis pagrindas – vaikų globos namų globotinių pozityviosios socializacijos, resocializacįjos teorinės nuostatos (Kvieskienė G.,2005; Juodaitytė A., 2003; Leliūgienė I., 2003; Braslauskienė R., 2005 ir kt..), akcentuojant, kad šiems vaikams būtinas kryptingesnis socialinis ugdymas, konstruktyvios socioedukacinės aplinkos sukūrimas, palaikymas ir valdymas, atitinkamai į tai įvedant pačius globotinius, visapusiškai palaikant asmens įsiliejimą į bendruomenės gyvenimą, suvokiant ir priimant bendražmogiškųjų vertybių sistemą, plėtojant pagalbos poveikio vaikui ir aplinkai strategijas, realizuojant individualius globotini ugdymo planus, sutelkiant pozityvios resocializacijos proceso vyksmui specialistų komandą. Akcentuojami globotinių pirminės socializacijos teigiami aspektai suspenduojant, stabdant nepageidaujamą globotinių elgesį, bendruomenei nepriimtinos vertybių sistemos demonstravimą. Mokslinės literatūros, dokumentų, reglamentuojančių nepilnamečių resocializacijos galimybes, analizė atlikta siekiant atskleisti nepilnamečių resocializacijos teorines prielaidas. Socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų globos namuose, bei vaikų globos namuose gyvenančių nepilnamečių anketinė apklausa atlikta siekiant nustatyti specialistų ir globotinių požiūrį į svarbiausias resocializacijos problemas, kylančias vaikų globos namuose, bei esančias resocializacijos galimybes šiose įstaigose. Tyrimo tikslas nulėmė imties pasirinkimą: pasirinktos keturios socialinės globos institucijos. Apklausta 50 vaikų globos namų globotinių nuo 8 iki 18 metų amžiaus ir 40 specialistų. Atranka buvo vykdoma atsitiktiniu būdu, kad kiekvienas respondentas turėtų vienodą galimybę dalyvauti atrankoje ir būųt užtikrintas reprezentatyvumas. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis, straipsnyje daromos esminės išvados. Resocializacija – kompleksinis, integralus procesas, apjungiantis daugiapakopį programų turinį, siekiant pakartotinio nepilnamečių įsitraukimo į visavertį gyvenimą visuomenėje, socialinėmis, pedagoginėmis ir kitomis priemonėmis ugdyti bendražmogiškųjų vertybių sistemos suvokimą, pripažinimą. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad resocializacijos proceso eigą sąlygoja įvairių specialistų komandinio darbo kokybė, globotinių atsakas į aplinkos resocializacinio pobūdžio poveikį, resocializacijos programų išbaigtumo laipsnis. Tyrimu nustatyta, kad socialiniai darbuotojai bei socialiniai pedagogai stengiasi užtikrinti globotinių mokymąsi, skatinti užimtumą bei turiningą laisvalaikį, organizuoja stovyklas, individualius pokalbius su globotiniais, taiko įvairias prevencines programas, ugdo savarankiškumą, pagarbą sau ir aplinkai, rengia ir įgyvendina individualius ugdymo planus kiekvienam globotiniui, lavina darbinius įgūdžius, tačiau ši veikla yra dažnai neefektyvi, dalis vaikų globos namų globotinių link nusikalsti. [...]Possibilities of resocialisation of minors in contemporary foster homes are analysed in the article by emphasizing this as a complex integral process which aims to distract wards from criminal behaviour through effective impact of education and surveillance. Attention is drawn to cognition of the social reality, identification of primary socialisation problems of a child, their scientific cognition, prevention, development of a child's responsibility for his acts, importance of legal education in order to avoid application of the child's average care measures and assurance of the ward's welfare. The research data disclosing the most important problems of resocialisation, approach of specialists to actual possibilities of optimisation of this process are presented. It is attempted to respond to the following problematic questions with reference to the research results: how to make the process of ward resocialisation more effective by applying measures of minimum care, how to avoid repeated crimes