Lithuanian paternal health behavior: alcohol and religion

Straipsnyje nagrinėjamos tėvų išpažįstamos religijos, praktikos ir su sveikata susijusio elgesio, būtent alkoholio vartojimo, sąsajos. Alkoholio vartojimas vertinamas pagal suvestinį suvartoto alkoholio vienetų skaičių per savaitę. Tyrimui pasirinktas modelis, kurį taikant vertinamas išpažįstamos religijos ir respondentų įsivertintos sveikatos būklės ryšys. Didžiausią tikinčiųjų grupę sudaro katalikai, lyginant su stačiatikiais, protestantais, kitų religijų atstovais ir ateistais. Svarbu tai, kad kiti tikintieji ir Lietuvos protestantai suvartojo daug daugiau alkoholio nei respondentai katalikai. Tyrimas atskleidė, kad kitą tikėjimą išpažįstantys žmonės ir Lietuvos protestantai išgeria statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio, lyginant su katalikais. Nenustatyta sąsajų tarp laiko, skiriamo maldai ir religinės literatūros skaitymui, bei alkoholio vartojimo kiekio. Didesnis suvartojamo alkoholio kiekis susijęs su prastesniu savo sveikatos įsivertinimu.This paper explores the relationship between paternal religious affiliation, practice, and health behavior, namely consumption of alcohol. This research models alcohol consumption as an aggregate sum of weekly glasses of wine, 50 ml vodka shots, half-liter bottles of beer, and cocktails. The model includes religious confession among other independent variables including self-reported health status. In confessional comparison, the largest fraction, Catholic, is the reference category opposite Orthodox, Protestant, Other non-affiliated believers and Atheist. Significantly, Other believers and Lithuanian Protestants consumed significantly more alcohol than Catholic respondents. A unit increase in prayer or religious reading did not significantly predict a change in alcohol consumption. However a unit increase in weekly work hours significantly decreases alcohol consumption in contrast to a unit increase in time spent with children. Higher consumption is associated with lower self-reported health status