Publication of sources of the 18th century in Lithuania: traditions and challenges

Istorijos šaltinių publikavimas ir tyrimai šiuolaikiniame Lietuvos istorijos moksle užima svarbią vietą. Greta pavieniais leidiniais skelbiamų šaltinių, leidžiamos Lietuvos Metrikos knygų, užsienio politikos dokumentų, teisės paminklų, senosios raštijos serijos. Straipsnyje pamėginta atsigręžti į šaltinių publikavimo Lietuvoje istoriją, aptarti pagrindines paskelbtų šaltinių grupes, išryškinti problemas, su kuriomis susiduria kitakalbių tekstų leidėjai. Tyrimui pasitelktas tik vienas problemos aspektas - XVIII a. Lietuvos istorijos šaltinių publikavimas. Straipsnio tikslas - apžvelgus aštuonioliktojo šimtmečio istorijos šaltinių skelbimą Lietuvoje, išryškinti šio laikotarpio dokumentų ir kitų naratyvinių šaltinių spausdinimo tendencijas ir su tuo susijusias problemas. XVIII a. istorijos šaltinių publikavimo Lietuvoje pradžia laikytina pirmoji XX a. pusė, kai daugiausiai dėmesio buvo skiriama šaltiniams lietuvių kalba. Šaltiniai, sukurti kitomis kalbomis, sistemingai skelbti pradėti tik šeštajame XX a. dešimtmetyje. Pažymima, kad iki šiol nėra jokios šaltinių publikavimo koordinavimo sistemos, nesusitarta dėl šaltinių skelbimo principų. Kiekvienoje institucijoje galioja kiti šaltinio skelbimo principai, kurie, netgi leidžiant pavienes knygas vienoje serijoje, gali įvairuoti. Teigiama, kad pribrendo metas apsispręsti dėl naujų, labiau lietuviškajam kontekstui pritaikytų, publikavimo principų rengimo, kurie padėtų išsaugoti Lietuvoje rašytų tekstų specifiškumą ir leistų nagrinėti raštijoje lenkų kalba išlikusius lietuvių kalbos reliktus.The publication of historical sources and research play an important role in the modern science of Lithuanian history. Together with occasional publications with sources, the books of Lithuanian Metrics, documents of foreign politics, law monuments, the series of old literature are published. The article attempts to turn back to the history of publication of sources, to discuss the main groups of published sources, highlight the problems that the non-native publishers face. Only one aspect of the problem was used for the article – the publication of 18th century Lithuanian history sources. The goal of the article is to highlight the tendencies of printing documents and other narrative sources from that period and other problems related to it. The first half of the 20th century is said to be the beginning of publication of 18th century Lithuanian history sources when the most attention was paid to sources in Lithuanian. Sources that were written in other languages were systematically publicized only in the 6th decade of the 20th century. It is noted that there is still no system for coordinating the publication of sources, it has not been agreed upon the principles of publishing sources. Every institution has different principles for the publication of sources, and they can vary even when publishing separate books in one set. It is stated that it is finally time to decide regarding creating new publication principles, which would be more suited for the Lithuanian context, that would help to save the peculiarities of texts written in Lithuania and would allow to analyse the relics of the Lithuanian language that have remained in the Polish literature