Economic stress and economic hardship of Lithuanian population from the perspective of social economic inequality

Daugelis autorių, tiriančių visuomenės gyvenimo kokybę siekiant priimti teisėtus, efektyvius ir etiškus valstybės valdymo sprendimus, paskutiniu metu pradėjo nagrinėti ekonominio streso konstruktą. Teigiama, kad ekonominis stresas, kaip ir ekonominiai sunkumai, neigiamai veikia kai kurių visuomenės grupių psichologinę gerovę ir net psichinę bei fizinę sveikatą taip sukurdami tiesioginius ir netiesioginius nuostolius valstybei. Lietuvoje gyventojų ekonominiai sunkumai ir ekonominis stresas nagrinėjami ribotai. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokius ekonominius sunkumus patiria Lietuvos gyventojai ir koks ekonominio streso lygis yra skirtingas pajamas turinčiose grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis (apie 40 proc.) Lietuvos namų ūkių yra nuolat slegiami rūpesčių dėl sunkios materialios padėties, patiria ekonominius sunkumus, jaučia pinigų stygių ar turi skolintis. Taip pat atskleidė statistiškai reikšmingus ekonominių sunkumų ir ekonominio streso skirtumus tarp skirtingas pajamas turinčių kvintilių grupių ir skirtingų subjektyvios socialinės ekonominės padėties grupių.Many authors investigating the quality of life have recently begun to examine economic stress to help promoting legitimate, effective and ethical public administration solutions. It is argued that economic stress has a negative impact on society’s well-being, thereby creating direct and indirect losses to the state. This study is aimed at identifying the economic difficulties of residents of Lithuania, as well as the economic stress in different income groups. This paper presents some results of the survey, which was conducted in 2016 in Lithuania (n=1001). The results showed that the vast majority (about 40 percent) of Lithuanian households experience economic difficulties and a significant lack of money. The results revealed statistically significant economic hardship and economic stress differences in different income quintile groups and different subjective socio-economic status groups. Authors indicate that additional research is needed