Senieji Kristijono Donelaičio atminties keliai

Straipsnyje recenzuojama Domo Kauno knyga "Kristijono Donelaičio atminties paveldas" (Vilnius, 2016), skirta Donelaičio atminčiai garsinti ir jai suvokti. Knygoje sprendžiami trys klausimai: 1) Donelaičio bibliotekos mįslė, 2) "Metų" leidyba ir leidybos paveldas, 3) Donelaičio memorialinis įamžinimas. Kiekvienam klausimui atsakyti autorius skyrė atskiras studijas, paremtas atskirais šaltiniais, individualiais atvejais, labiau sureikšminant knygas ir knygos ženklus, periodinės spaudos publikacijas ar archyvinius dokumentus. Pirmojoje studijoje pateikiamas hipotetinės Donelaičio asmeninės bibliotekos katalogas, kuris sudaro galimybę kryptingai ieškoti rašytojui tikėtinai priklausiusių knygų. Antrojoje studijoje nagrinėjamos iki 1918 m. Mažojoje Lietuvoje ir Rusijoje išėjusios Donelaičio kūrybos knygos, trečiojoje atskleidžiama Donelaičio visuotinio pripažinimo raida. Aptardamas knygą, recenzentas pastebi, kad pateikiant nuoseklų išlikusio knyginio paveldo vaizdą būtų buvę aiškiau, jei autorius būtų aprašęs bibliografinius paieškos šaltinius ir įrankius; patikslina 1818 m. "Metų" laidos egzempliorių sklaidą, kai kurių Lietuvos bibliotekose saugomų "Metų" egzempliorių savininkus ir kilmę, kurie knygos autoriui liko neaiškūs; pastebi, kad autorius, esminį dėmesį sutelkęs į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ryšių paiešką, nuošalyje paliko Rusijos mokslininkų įdirbį šioje srityje. Recenzijoje išsakytomis pastabomis siekiama suaktyvinti diskusiją, įtraukti naujų šaltinių ir įžvalgų apie bibliografinių išteklių atnaujinimo darbus ir atsivėrusias spragas tiriant dokumentinį paveldą