Iš naujo atrandant socialines klases po pokomunistinio perėjimo

Naudojant Europos socialinio tyrimo (EST) 4 bangos (2008–2010) duomenis, neovėberiškos klasių teorijos (EGP klasių schemos) pagrindu lyginamas klasinės priklausomybės priežastinis vaidmuo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje tuo metu, kurį tranzitologai laiko Estijos, Latvijos ir Lietuvos perėjimo į rinkos ekonomiką ir liberaliąją demokratiją pabaiga. Suomija, kuri pokomunistinėse Baltijos šalyse laikoma pavyzdine arba „realios utopijos“ valstybe, naudojama kaip etalonas palyginti klasinės priklausomybės įtakos stiprumą. Svarbesni statistinės atitikties analizės atradimai yra šie: pirma, palyginus su Suomija, klasinė „gyvenimo šansų“ nelygybė didesnė pokomunistinėse Baltijos šalyse; antra, paradoksalu, bet klasės įtaka ideologinėms orientacijoms ir balsavimui stipresnė Suomijoje, kur klasinė nelygybė yra mažesnė.Class effects in Estonia, Finland, Latvia and Lithuania are compared in the framework of the Neo-Weberian social class theory (EGP class schema), using European Social Survey (ESS) Round 4 (2008–2010) data, just at the time when Estonia, Latvia and Lithuania completed their transition to market economy and liberal democracy. Finland, perceived in the post-communist Baltic countries as a model or a “real utopia” state, is used as benchmark for a comparative estimation of the strength of class effects. The main findings of the statistical correspondence analysis are the following: (1) Class inequality of life chances is more pronounced in the post-communist Baltics than in Finland; (2) Paradoxically, class effects on ideological orientations and party voting are more prominent in Finland, where class inequality is less pronounced