Lithuanians in Cuba and the idea of an honorary consulate-general in Lithuanian diplomatic documents of the 1930s

Straipsnyje aptariama lietuvių padėtis Kuboje ir garbės konsulato idėja Lietuvos diplomatiniuose dokumentuose XX a. 4 dešimtmetį. JAV įvedus emigrantų kvotas, išeivių iš Lietuvos srautas nukrypo į Pietų Amerikos šalis. Tokiu būdu nedidelė lietuvių dalis atvyko į Kubą, kur apie 1933 m. jų galėjo gyventi iki 400, o ne lietuvių kilmės Lietuvos piliečių iki 800 žmonių. Vėliau jų mažėjo, kadangi dalis grįžo į Lietuvą ar emigravo kitur. Nuo 1937 m. „Draugija užsienio lietuviams remti“ palaikė ryšius su „Kubos lietuvių susivienijimu“ – siuntė lietuviškas knygas, parėmėm finansiškai kelis grįžtančius lietuvius. Lietuvos atstovybės JAV siekį užmegzti ryšius su lietuviais, gyvenančiais Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur nebuvo konsulatų. Kubos lietuvių sunki ekonominė padėtis, ribotas statusas ir būtinumas juos atstovauti vietinės valdžios ir teisėsaugos organuose jau nuo 1931 m. kėlė mintį įsteigti Lietuvos garbės konsulatą Havanoje. 1938-1939 m. apie tai diskutuota Lietuvos valdžios sluoksniuose ir buvo siejama su realia galimybe išplėsti Lietuvos ir Kubos ekonominį bendradarbiavimą. Konsulatas nebuvo įsteigtas dėl finansinių sumetimų ir dėl to, kad ilgai ieškota abiem valstybėms priimtino kandidato, kuris savo lėšomis turėjo išlaikyti sekretorių lietuvį. Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija likvidavo viltį įsteigti konsulatą Kuboje ir nutraukė užsimezgusius ekonominius ryšius.The article discusses on the situation of Lithuanians in Cuba and the idea of honorary consulates in diplomatic Lithuanian documents in the 4th decade of the XX century. When the USA had opened the quotas for emigrants, a flow of Lithuanian emigrants was directed to South America. This way a small part of Lithuanians had come to Cuba, where in 1933 there could be up to 400 of Lithuanians and up to 800 of people of different origin. Later these numbers had decreased because a part of them came back to Lithuania or have emigrated to other countries. From 1937 Draugija užsienio lietuviams remti (eng. Society for the Support of Lithuanians Abroad) had contacts with Kubos lietuvių susivienijimas (eng. Alliance of Cuban Lithuanians), i.e. was sending Lithuanian books, and financially supporting a few returning Lithuanians. Lithuanian Embassies in the USA were trying to initiate communication with Lithuanians living in Central and South America, where were no consulates. Yet from 1931 difficult economic situation of Cuban Lithuanians, limited status and necessity to represent them in local authorities and judicial organs were suggesting the necessity of Lithuanian Honorary Consulate in Havana. In 1938-1939 the idea was discussed in various layers of Lithuanian government and associated with real opportunities to expand economic cooperation of Lithuania and Cuba. Due to the financial reasons and the fact that it took a lot of time for the both countries to find an acceptable candidate, who would care for a Lithuanian secretary on his/her own expense, the consulate was not established. The Second World War and Lithuanian occupation had destroyed the will to establish the consulate in Cuba and had suspended their economic relations