Keturi būdai patirti Vilnių

Recenzijoje aptariama dviejų lietuvių ir dviejų amerikiečių (Victoro de Muncko, Trini de Muncko, Rasos Antanavičiūtės, Lino Svolkino) knyga apie Vilnių, išleista anglų kalba. Šioje knygoje Vilnius pateikiamas kaip kasdieninio gyvenimo poetika ir politika. Gedimino pilis ir Maximos mišrainės, tautos grynumo idėjos ir svaiginančios blondinės bare, lydimos akivaizdžiai kvailų vyrų. Keturių autorių balsai, persipinantys ir papildantys vienas kitą. Postmodernus rašymas – nėra (beveik nėra) jokio privilegijuoto stebėjimo taško, rašymas kaip antiteoretizavimas, nužudytas ir žanras, ir siužetas. Subjektyvūs patyrimai ir žmonės, keturi žmonės – tos subjektyvios patirties nešėjai. Kasdienybė, neturinti pradžios nei pabaigos. Insider’iai ir outsider’iai dalyvauja kūrybiškame poliloge. Globalėjančiame pasaulyje – nestabilios tapatybės, nuolat kintantys lojalumo kompleksai. Skirtingos patirtys ir patyrimai suardo numanomai galimą grynosios tautos idėją. Kelionių ir išgyvenimo nesvetingose realybėse patirtys lemia, kad nusitrina ribos tarp savo ir svetimo, insider’io ir outsider’io. Skirtingos, jokiai klasifikacijai nepasiduodančios biografinės situacijos atveria nesibaigiančios interpretacijos galimybes. Vilnius, kaip miestas, gali būti perskaitomas ir suprantamas skirtingai. Tekstas irgi gali būti perskaitomas skirtingai. Ši keturių autorių knyga atveria kone neribotas derybų, diskusijų, interpretacijų ir tapatinimosi galimybes.The review discusses the book about Vilnius written by two Lithuanians and two Americans (Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas, Victor de Munck, Trini de Munck) and published in English. This book presents Vilnius as the poetics and politics of everyday life. Gediminas Castle and the salad from the “Maxima” retail chain store, the ideas of a pure nation and the stunning blondes in the bar accompanied by evidently silly men. The voices of four co-authors intertwine and complement one another. Postmodern writing means that there is (almost) no privileged point of observation; writing is like anti-theorisation; both the genre and the plot are killed. Subjective experiences and people; four people – the carriers of that subjective experience. The daily routine that has no beginning and no end. Insiders and outsiders take part in a creative polylogue. Unstable identities and ever changing loyalty complexes in the globalising world. Different experiences destroy the seemingly possible idea of a pure nation. The experiences of journeys and survival in inhospitable realities result in the elimination of limits between own and other, insider and outsider. Different biographical situations that do not yield to any classification open up the opportunities for endless interpretations. Vilnius as a city can be read and interpreted differently. The text can also be read differently. This book of four co-authors opens almost limitless opportunities for negotiations, discussions, interpretations and identification