Diaspora and homeland

Straipsnyje keliamas tikslas išanalizuoti platesnius - gal net teorinius - lietuvių diasporos ir gimtinės santykius, išsiaiškinti, kaip keičiasi diasporos arba išeivijos lietuvių savijautos ir galvosena, priklausomai nuo to, kokioje būsenoje yra atsidūrusi gimtinė. Neabejojama, kad gimtinės ir jos visuomenės bei tautos laisvė yra nepaprastai svarbus faktorius, turintis įtakos diasporos pavidalams. Kelių šimtų metų lietuvių emigracijos istorijoje ilgiausią atkarpą užima laikai, kai Lietuva buvo užkariauta ir prispausta, bet būta tarpsnių, kada emigracija vyko iš nepriklausomos Lietuvos: mažesniu mastu XX a. 3-jame dešimtmetyje, ir žymiai platesniu – dabartinės nepriklausomybės sąlygomis. Straipsnyje analizuojama diasporos misija, ją skatinantys faktoriai, dabartinės Lietuvos valdžios politika. Apibendrinant prognozuojama, kad jei Lietuvos politika tinkamai balansuos tarptautinius ir vidaus reikalus, užsienio politikoje išeivijos reikšmė artimiausiu metu turėtų sustiprėti. Globalizacijos žingsniai yra tokie platūs, kad turime neabejoti darbo jėgos (tuo pačiu ir elektorato) mobilumu. Lietuvos užsienio politikos ir apskritai naujųjų tarptautinių santykių laukia rimti iššūkiai, susiję su tuo mobilumu, kaip esmine naujosios pasaulėtvarkos savybe. Svarbu laiku tai pamatyti ir tinkamai pasiruošti pasitikti ateitį.The purpose of this paper is to explore the interaction of the Lithuanian diaspora and the homeland in an attempt to understand how the attitudes and thinking of the Lithuanians abroad were influenced by the social and political conditions prevailing in the homeland. The freedom of the homeland society is an important factor affecting the structure of diaspora. The reestablishment of political independence of Lithuania and the membership in the European Unity had performed influence on the émigré communities in the West. The impact of the Lithuanian diaspora on the development of homeland state institutions and political formation is also discussed in this article