Lithuanian community's relations with the Poles during the years of soviet occupation

Straipsnyje yra analizuojami lietuvių bendruomenės santykiai su lenkais sovietinės okupacijos metais, pristatomos pastangos kovojant dėl Lenkijos rytinės sienos vaizdavimo žemėlapiuose, atlasuose bei teikiant informaciją apie Vilniaus kraštą enciklopedijoms ir almanachams, o taip pat ir pastangos išgaunant Vilniaus arkivyskupijos priskyrimą Lietuvos bažnyčiai, apžvelgiamos nūdienos aktualijos. Stalino įvykdytas Lenkijos nustūmimas į vokiečių žemes sąlygojo Vilniaus atgavimą Lietuvai, lietuvių išeivių pastangos šioje situacijoje lemiamo vaidmens neturėjo. Vis dėlto pastarųjų dėka buvo sužlugdytas Jaltos susitarimų anuliavimas, kuris būtų turėjęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, bei Seinų katedroje buvo iškovota teisė laikyti pamaldas lietuvių kalba. Lietuva, atgaudama ir įtvirtindama nepriklausomybę, sulaukė išsivadavusios Lenkijos paramos ir užmezgė su ja draugiškus santykius. To negalima buvo pasakyti apie Lietuvoje gyvenančius lenkus, kurie norėjo sukurti atskirą autonomišką lenkišką valstybę. Vilnijos krašte lenkų ir lietuvių santykiai tebėra įtempti. Lietuvos valdžios atstovų nuo 1992 m. nesirūpinimas savo piliečių teisėmis, užtikrinančiomis sąlygas tėvams vaikus leisti į lietuviškas mokyklas, yra pavojingas Vilniaus kraštui ir Lietuvai. Apleistomis lietuviškomis Vilnijos mokyklomis ėmė rūpintis Amerikoje veikiantis Tautos fondas, tačiau vien jo pastangų nepakanka.In this article, the Lithuanian diaspora community leader, jurist, and active member of the World Lithuanian Community and the Lithuanian American Community Algimantas Gureckas surveys Lithuanian- Polish relations in the refugee and emigrant community. From his personal experience the author describes the activities of the Lithuanian Community and its attempts to establish contact with Polish community leaders in an effort to reduce tensions. The article's main concern is with disputes about the Vilnius Territory and Lithuanian efforts with respect to the way Poland's eastern boundary was depicted in maps and atlases as well as Lithuanian aspirations to have truthful information about the Vilnius Territory presented in encyclopaedias and almanacs. The article also surveys the efforts of the Lithuanian diaspora community to obtain the recognition of the Vilnius Diocese as belonging to the Catholic Church in Lithuania