Systematicity of the definitions of the neologisms with the suffix –iklis

Straipsnyje nagrinėjama naujųjų veiksmažodinių priesagos –iklis vedinių – įrankių (priemonių) pavadinimų semantika. Apžvelgiama, kaip šios darybos vediniai pateikiami „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“. Vedinio darybos reikšmė susidaro iš pamatinio žodžio ir darybos formanto reikšmių bei jų santykio. Taigi to paties darybos tipo vediniams būdinga ta pati bendroji (kategorinė) darybos reikšmė. Į ją ir į individualias vedinių darybos reikšmes būtina atsižvelgti apibrėžiant to paties darybos formanto vedinius. Apibrėžiant priesagos –iklis naujadarų reikšmes reikia atsižvelgti į pamatinių veiksmažodžių ir ankstesnių darybos pakopų pamatinių žodžių semantiką, reikšmių struktūrą, paties naujadaro semantinę raidą, jo reikšmių formavimąsi ir pastarųjų struktūrą, atskirų leksemų rėmimąsi skirtingomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis, tapatų ar skirtingą atskirų leksemų semantinį junglumą, jų vartojimo sričių skirtumą ar tapatumą, naujadaro reikšmių rutuliojimąsi viena iš kitos, tos pačios darybinės ir leksinės semantinės grupės žodžių tarpusavio ryšius ir kt. Konstatuoti, kad aptikta nauja jau buvusio darinio reikšmė, o ne naujas darinys, galima tik turint pakankamai daug vartosenos pavyzdžių ir įsitikinus, kad naujoji leksema atsirado semantinės raidos, o ne žodžių darybos būdu. Jei nėra pagrindo teigti, kad nauja reikšmė išsirutuliojo iš jau buvusių, visada išlieka tikimybė, kad žodis pagal žinomą darybos modelį galėjo būti atkurtas ar naujai pasidarytas iš to paties pamatinio žodžio, remiantis ta pačia arba kita pastarojo reikšme.In the article, the semantics of new names of verbal derivatives – tools (means) of the suffix –iklis is analysed. It is reviewed, how the derivatives of this formation are introduced in the "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" ("Dictionary of Modern Lithuanian") and in the "Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas" ("Database of Lithuanian Neologisms"). The structural meaning of the derivative arises from the meanings of the base word and the formant, and their relation. Thus, the same common (categorical) structural meaning is specific to the derivatives of the same structural type. It is important to refer to it and to individual structural meanings of derivatives defining the derivatives of the same structural formant. When defining the meanings of neologisms of the suffix –iklis, the semantics of the base verbs and the base words of earlier structural stages, the structure of meanings, the semantic development of the neologism itself, the formation of its meanings and their structure, separate lexemes' reference to different meanings of base verb, the identical or different semantic valence of separate lexemes, the difference or identity of their usage, the change of neologism meanings from one to the other, mutual relations of the same structural or lexical semantic group of words, etc. must be taken into account. The statement that a new meaning of previous derivative, not a new derivative, appeared is possible only by having enough examples of usage and making sure that the new lexeme appeared through semantic evolution rather than word-formation. If there is no basis to state that the new meaning arose from the previous ones, there is always a possibility that, according to well-known model of the structure, the word could have been restored or made new from the same base word, referring to the same or other meaning of the latter