Reflections of Jewish daily life in Eastern European Jewish art

Nemažai Rytų Europos žydų dailininkų – Marcas Chagallas, Jelena Kabiščera-Jakerson, Ilja Eidelmanas, Mejeris Akselrodas, Solomonas Judovinas , Borisas Malkinas, Bencionas Cukermanas, Chaimas Mejeris Fainshteinas, Hirshas Markus, Elija Kaplanas, Maksas Bandas ir kiti – savo darbuose kūrė panoraminius miestelių vaizdus su dviem pagrindiniais kompozicijos elementais – keliu ir pastatais. Kelias, atrodo, kvietė sugrįžti į štetlą. Vis dėlto kelias dažniausiai vaizduojamas tuščias ir implikuoja vienišumo jausmą, kuris lydėjo štetle gimusius žydų dailininkus. Kelias gali ne tik įvesti, bet ir išvesti iš miestelio, taip tapdamas noro ištrūkti iš tradicinių judaizmo normų ženklu, laisvės ir išsivadavimo simboliu. Trys skirtingų tipų pas tatai – konfesijų pastatai, gyvenamieji namai ir amatų dirbtuvės, nurodo, kad čia gyvenimas tekėjo ramiai, ribojamas trijų pagrindinių elementų: maldos, šeimos ir darbo. Kartais menininkai pabrėžia sinagogos reikšmę štetle, parodydami, kad žydų religinės bendruomenės laikėsi atskirai nuo kitų religinių bendruomenių ir gyveno gana izoliuotai. Dažnai žydų dailininkai vaizdavo sinagogą ir bažnyčią drauge, taip parodydami du atskirus pasaulius – žydų ir nežydų ir pabrėždami jų nuolatinį būvį tarp krikščionių ir judėjų kultūrų. Palyginus Rytų ir Vakarų Europos žydų dailininkų vaizduojamas gimtąsias vietas, pastebima nemažai skirtumų. Vakarų žydų menininkai tapo miestą. Miestietiškas Vakarų Europos žydų gyvenimo būdas sąlygojo ir skirtingų kaimo vietovių vaizdavimą. Vakarų Europos žydų dailininkai jas pirmiausia fiksuoja kaip gražios gamtos idealą ir kaip vietinių gyventojų nežydų pasaulį. Palyginus Rytų Europos teritorijoje gyvenusių žydų ir nežydų dailininkų kūrinius, iš pirmo žvilgsnio sunku pastebėti esminius skirtumus. Dailininkai naudoja analogišką komponavimo būdą ir analogiškus objektus. Nežydų dailininkų paveiksluose namai vaizduojami ne prie gatvės, o toliau nuo jos, aptverti tvoromis ir apsodinti medžiais bei krūmais, slepiančiais šeimininkų gyvenimą nuo viešumos. Nežydų dailininkai panaikina suspaustą miestelio erdvę ir atveria plačius kaimo peizažo horizontus, dažnai tapomi javų laukai ir juose dirbantys valstiečiai. Štetlas buvo savita diasporos žydų gyvenimo erdvė, todėl menininkai, siekdami kurti tautinę žydų dailę, atsigręžė į tai, kas jiems buvo artimiausia ir suprantamiausia. Savo paveiksluose žydų dailininkai vaizdavo gimtąsias vietas ir vaikystės prisiminimus. Dažniausiai šie jausmai išreiškiami naudojant tradicinius, lengvai atpažįstamus ir įprastus vaizdus.A considerable part of the Eastern European Jewish painters - Marc Chagall, Yelena Kabishcher-Yakerson, Ilya Eidelman, Meyer Akselrod, Solomon Judovin, Boris Malkin, Bencion Cukerman, Chaim Meyer Fainshteins, Hirsh Markus, Eliya Kaplan, Max Band and others - created many pictures showing small town panoramas, where the main elements of the composition are a road and a group of buildings. The road seems to be heading into a shtetl as if bringing artists back home. However, that long and winding road most often looks deserted, implicating loneliness that surrounded shtetl-born Jewish painters. Road may not only bring into town, but also away. It may also be a sign of longing to become free of the traditional Judaic standards, the symbol of freedom and liberation. The buildings are placed in parallel to the road and are of three types: confession houses, living houses and dwellings, and craftsmen shops. The three types of houses indicate that life was slow in the shtetl and restricted to these three main elements: prayer, family, and work. Sometimes artists stress the role of the synagogue in a shtetl, to show that Jewish religious communities existed apart from the other religious communities and led a life of relative autonomy. Often Jewish painters place the synagogue and the church side by side juxtaposing the two separate worlds - Jewish and non-Jewish and stressing their permanent existence between Christian and Judaic cultures. While comparing dwelling places painted by Eastern European Jewish artists and their Western European colleagues some considerable differences become obvious. Western European Jewish painters depict a different location, the city. The urban style of life of Western European Jews had an influence on the images of their living space as well as their different attitude with regard to portraying the countryside. Western European Jewish painters see it as a picturesque landscape and a world of local non-Jewish dwellers. When comparing Eastern European Jewish and non-Jewish paintings substantial differences are difficult to note at first. The modes of creating the composition and objects are analogous. Nevertheless, in non-Jewish artists' paintings houses are not cuddling along the street, but pulled away from it and fenced. The distance and the trees and bushes surrounding the house provide a kind of screen protecting its dwellers from the curious eyes. Non-Jewish painters expand the impacted space of a town, opening the sweeping horizons of a countryside landscape, often focusing on cornfields and peasants working in them. The shtetl was a specific form of existence of the Eastern European Jewish diaspora. As a result, Jewish artists interested in creating Jewish national art turned to what was close and familiar to them. The paintings of Jewish artists depict their childhood memories and represent the nostalgia for birthplaces. Most often these feelings are expressed by way of using traditional, easily recognizable, and familiar images