Reflections of national identity in the creativity of the litvak artists Chagall, Kikoine, Tobiasse

Straipsnis skirtas litvakų dailininkų kūryboje išryškėjusių tautinio tapatumo apraiškų tyrinėjimui. Iš daugybės į Vakarus pasitraukusių dailininkų detalesnei analizei pasirenkami du, Marcas Chagallas, Theo Tobiasse'as, atspindintys skirtingus litvakų istorinės atminties ir tautiškumo sklaidos tipus. Pirmojo kūryboje ryšys su į mistiškumą linkusią žydų ir lokalesnę litvakų chasidų kultūros tradiciją buvo visa aprėpiantis, antrojo - per skausmingai suvoktą diasporos tragediją ir vaikystės „prarastojo rojaus“ prisiminimus. Straipsnio pradžioje glaustai aptariamas savitos litvakų dailės tradicijos tapsmas, išryškinamas Vilniaus ir Vitebsko dailės mokyklų auklėtinių įnašas į Vakarų modernistinės dailės tradicijos tapsmą. Analizuojami litvakų dailininkų ryšiai su LDK kultūrinėje erdvėje išsiskleidusią litvakų kultūros tradicija, pastarosios savitumą apsprendė įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Daug dėmesio skiriama litvakų dailininkų kūrybinės biografijos, stilistinės raidos ypatumams, jų talentų sklaidai prancūzų moderniosios dailės aplinkoje, taip pat susitelkiama į šių dailininkų kūrybos tautinių motyvų sąsajų su žydų tautos kultūros, religijos ir meno tradicijomis tyrinėjimą. Atskleidžiamas minėtų dailininkų įnašas į Vakarų modernistinę dailę ir savitos modernios žydų tautinės dailės tradicijos tapsmą.The article discusses the contribution made by Litvaks, i.e. Jews from the cultural domain of the Grand Duchy of Lithuania, to the famous Ėcole de Paris. Litvak graduates from various art schools in Vilnius and Vitebsk emerged at the center of Western modern art during the second wave of the Ėcole de Paris by forming the nucleus of this school. The main focus of the article is the contributions made by Chagall, Kikoine, Tobiasse, and other Litvak painters to Western modern art. The article examines the influence that diverse creative sources, aesthetic attitudes, environments, Jewish traditions, and museum studies undertaken by these artists had on their style and on the characteristics of their plastic language. It is shown that, despite their spontaneous desire to break free from the influences of the Jewish religion, community, and tradition that had strictly regulated their lives, these Litvaks could not escape from their childhood memories or from the distinctive Litvak culture to which they belonged and from whose social order, marked by the poetry of Jewish mysticism and everyday life, they derived the superficially French images that they created. These artists' nostalgic view of the world, their sense of tragedy, their choice of unusual models, and, most importantly, their extraordinary manner of artistic expression as well as their distinctive use of color and system of imagery all came from their lives during childhood and youth, from their experiences of the self-enclosed Orthodox Jewish community of Lithuania. Thus, Litvaks brought to Paris their own unique experience and a distinctive, clear-cut sense of color and form; they expanded and enriched the stylistic panorama of French art; they contributed many new dramatic and tragic motifs that had not been characteristic of earlier French art; and they formed the principles of national, secular Jewish art. The greatest achievement of these artists is the integration of the distinctive worldview, mysticism, and symbolism of the Jews into modern Western art by making the Litvak substratum an inseparable part of this tradition