[Baltų etnonimai]

Recenzijoje aptariama paskutinė žymaus baltisto Simono Karaliūno (1936–2015) monografija „Baltų etnonimai“. 620 puslapių veikalas sudarytas iš 16 skyrių ir 4 priedų. Monografijos autorius siekia preciziškai įvertinti daugelį kalbos faktų ir juos tyrusių lingvistų išvadų, gausiai pateikia baltų leksikografinės medžiagos pavyzdžių. Recenzijos autorius trumpai aptaria kiekvieną monografijos skyrių, įvardina jame pastebėtus netikslumus, nurodo etimologinės rekonstrukcijos spragas, diskutuoja su Karaliūno teiginiais, kelia tiriamų dalykų tikslingumo ir eiliškumo klausimus. Kiekvieno baltų etnonimo etimologinis aiškinimas recenzijoje apžvelgiamas platesniame egzistuojančių tyrimų kontekste, įvairiais aspektais (darybiniu, semantiniu, leksiniu) įvertinant formuluojamų prielaidų pagrįstumą ir naudotų šaltinių patikimumą. Recenzijos autorius pastebi metodologiškai nepatikimą tendenciją, analizuojant baltų (dažnai ir prabaltų) prokalbės reliktus, juos argumentuoti skolinių faktografija, be tinkamos eksplikacijos. Pasitaiko rekonstrukcijų (pvz. etnonimo Nadruva), kurios recenzento įvardinamos kaip itin ydingos ir klaidinančios skaitytoją, neįtikinančios darybinės ir semantinės argumentacijos (Galinda, Dainava, prūsai, Kulmas, Notanga, Skalva, Vitingai, latviai), skolinių etimologinės traktuotės (Barta), apskritai etimologijos patikimumo (Semba, Sasna, Ceklis), chronologinės antinomijos (kuršiai) požiūriu. Dažnai stokojama faktografinių duomenų pateikimo tikslumo. Skaitytojų dėmesys atkreipiamas ir į ganėtinai laisvą tekstų originalo kalbomis prasmės perteikimą, korektūros klaidas