Demogeographical situation in Lithuanian national parks

Straipsnyje nagrinėjami Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų gyventojai, migracinis ir natūralusis gyventojų judėjimas, amžiaus struktūra bei kiti nepalankūs demografiniai procesai, vykstantys parkuose, gyvenviečių sistemos tinklo pokyčiai. Dabartinę gyventojų amžiaus struktūrą daugelyje mažų kaimų (abiejuose parkuose) galima būtų pateikti kaip „pavyzdinę" tarp demografiškai ypač nepalankiai besivystančių Lietuvos teritorijų. Amžiaus struktūros atžvilgiu abiejų parkų kaimus galima įvertinti kaip ypatingai senus, nykstančius ir demografiškai neturinčius jokios ateities, jei ir toliau taip sparčiai senės jų gyventojai. Taigi nacionalinio parko amžiaus struktūros piramidės turėtų tapti pačiu rimčiausiu įspėjamuoju signalu visuomenei apie Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų kritišką demografinę situaciją (6 paveikslai. 1 lentelė. 3 literatūros šaltiniai).Lithuanian national parks is unique not only for its natural recreational resources but also for its people and villages. The article represents present evidences about the population, the number of population, migration and natural increment, the age structure, and others complicated demographical features, the system of Aukštaitija and Dzūkija national parks settlements, changes of the network of villages, expansion of settlements. Almost half of the population of ANP (48.97e) and almost one third of the population of DNP (30.2%) are represented by people of pensioner age. The present age structure of the population of many small villages in both national parks could be taken as a vivid example of particularly demographically unfavourable development of some Lithuanian territories. In terms of age structure the villages of both national parks can be evaluated as particularly old, disappearing and having no future. Thus, the pyramids of age structure in the national parks can be taken as a serious signal to society that the demographic situation in the ANP and DNP is critical. Without Aukštaičiai and Dzūkai who have been living in these areas for centuries the further existence of and harmony between man and nature in these territories is hardly imaginable. If the rates of aging are not compensated for by young people, in some years these once famous villages - surrounded by forests - will disappear from the soil of DNP and ANP. The preservation of the existing residents and ways of attracting new residents should become state's concern