Anglų teisės kalba – kokia prasmė jos mokyti ir mokytis?

Straipsnyje nagrinėjama specialiosios užsienio kalbos – anglų teisės kalbos dėstymo problemos ir iššūkiai. Nors anglų teisės kalbos paklausa po truputį didėja, šiuo metu tai nėra populiariausia disciplina iš Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų centro studentams siūlomų dalykų. Gausesnės studentų ir ne studentų gretos kasmet pageidauja mokytis įvairių sudėtingumo lygių bendrosios anglų kalbos Specialioji užsienio kalba palyginti su bendrine anglų kalba ir iš besimokančiojo, ir iš dėstytojo reikalauja daugiau laiko, jėgų ir pasiruošimo, tačiau, kita vertus, ją mokantis ir mokant nebereikia apsiriboti įprastomis gramatikos taisyklėmis ar bendro pobūdžio temas analizuojančiais tekstais. Straipsnyje nagrinėjama specialiosios anglų kalbos dėstymo istorija, aptariama medžiaga, kuri naudojama per anglų teisės kalbos užsiėmimus, apibūdinami juos lankantys studentai. Asmeninė autorės patirtis rodo, kad ruošiantis dėstyti specialiąją, šiuo atveju, anglų teisės kalbą, geriausia konsultuotis su šį dalyką dėstančiais, kartais net įgijusiais teisinį išsilavinimą, užsienio specialistais, anglakalbiais, susibūrusiais į tokias tikslines profesinės kalbos dėstymo organizacijas, kaip „TransLegal“, EULETA, IATEFL SIG (specialių poreikių grupės), kurios yra sukaupusios nepalyginamai daugiau informacijos apie dalyką, šaltinius ir metodus. Straipsnyje aptariama dabartinė teisės kalbos mokymosi situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose bei analizuojami besimokančiųjų poreikiai, gebėjimai ir studijų rezultatai. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda studijuojančiųjų, kuriems geri užsienio kalbos įgūdžiai reikalingi ne dėl turistinių paskatų, bet dėl atsiveriančių profesinio tobulėjimo ar karjeros galimybių. Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare, jos teisinė sistema turi būti plačiai prieinama, suprantama ir gerbiama ne tik namuose, bet ir užsienyje.English for specific purposes (ESP) still constitutes the minority of courses in the English language instruction at the Foreign Language Centre of Vytautas Magnus University. Among possible explanations are that it is costly, time consuming and an intellectually challenging specialisation process on the part of the teacher and a more complex and challenging subject for the student. Students generally lack the basic language skills necessary to benefit fully from such specific purpose classes. This article focuses on the teaching of legal English to students of law and practicing lawyers in Lithuania. It touches upon the history of language for specific purposes, material used in the legal English classes, and the students themselves. It concludes with the case study investigating trends in Legal English classroom among students of legal English at Vytautas Magnus University. This article also deals with the levels of skill necessary for students attending legal English classes and the results such students achieve. It concludes that although the need for legal English in Lithuanian is not yet realised, it needs to be, if the country wants to to cooperate successfully internationally and contribute to the international and local legal environment. While teaching legal English it has been noted that it is best to seek out help from the teachers or teacher organisations from other countries who teach language for specific purposes more widely and actively. This is because the demand for English for specific purposes is bigger in Western Europe, and teachers there subsequently have more experience in delivering the subject. Associations of English for specific purposes share a lot of information and can direct interested parties in their search for rare information on specific purpose language teaching. Observations reveal that Lithuanian teachers and students are still new to ESP (English for Specific Purposes) and need some guidance while finding and adapting the specific purpose material. Although this fact shows legal English as being a novelty in this country, it did nevertheless appear on the Lithuanian university instruction scene around the same time as it did in the rest of Europe. The difference lies only in the fact that in European countries like, for instance, Sweden, Germany and the UK there are strong teacher associations and information bodies such as TransLegal, EULETA and IATEFL SIG, which are responsible for spreading and sharing news, views and clues on teaching English for specific purposes