Universiteto disciplinos formavimasis bendruomeniniame ir visuomenės kontekste – profesijos kaita – aukštasis mokslas Lietuvoje

Straipsnio tikslas – aptarti, kaip po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvoje buvo kuriama universitetinė disciplina. Teorinis pagrindas – modifikuotas Bronfenbrennerio ekologinis raidos modelis. Tyrimo duomenys gauti vykdant Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinio personalo apklausą. Taip pat rinkti ir analizuoti literatūros sąrašai, paskaitų tvarkaraščiai bei kiti svarbūs dokumentai. Pagrindinis dėmesys skirtas individo konceptualizavimui trijose srityse. Tyrimas parodo, kokiu būdu Lietuvoje vyko valdymo ir ekonomikos kaip universitetinės disciplinos kūrimas drauge su politiniais/ideologiniais, ekonominiais, instituciniais ir individualiais veiksniais. Vienas iš pagrindinių šio tyrimo uždavinių yra pabrėžti akademinės laisvės sampratos reikšmingumą ir sutelkti dėmesį į paradoksą, kai senosios sistemos apribojimas yra pakeičiamas kita apribojimo forma. Šiuo atveju senąjį sovietų sistemos kietumą keičia akademinė laisvė; bet vietoje didesnių galimybių daryti įtaką ir keisti discipliną, akademinis personalas yra priverstas paklusti tarptautinių šaltinių poveikiui.This article aims to present a picture of how a university discipline has been created in Lithuania, given the background of changes caused by the Lithuania’s emancipation from the Soviet Union. The theoretical frame of reference is provided by a modified model of Bronfenbrenners developmental ecology. Data collection has primarily been in the form of interviews with university staff from Lithuanian institutions for higher education. In addition to the interviews, literature lists, course schedules and other key documents have been collected and analysed. The analysis focuses on individual’s conceptualisation of three main areas. The study demonstrates how the creation of management and economics as a university discipline in Lithuania has been formed by a combination of political/ideological, economic, institutional and individual factors. One of the study’s main contributions is to highlight the significance of the concept of academic freedom and to focus on the paradox, where constraint under the old system is replaced by another form of constraint. In this case, where the rigidity of the old Soviet doctrine is replaced by a new freedom; but instead of being given greater opportunities to influence and change the subject, the academic staff are forced into a position where, once again they are subjugated to the influences of international sources