Franšizės sutartis: nuo teisinės analizės ekonominės analizės link?

Straipsnyje franšizės sutartis nagrinėjama kaip platinimo lato sensu sutartis. Pirmame straipsnio skyriuje aptariamos franšizės sutarties šalių pareigos, siekiant įvertinti vertikalią franšizės gavėjo integraciją į franšizės davėją. Antrajame kalbama apie franšizės sutarties elementus, reikšmingus franšizės sutarties kvalifikavimui. Nors Lietuvoje teismų praktikos franšizės sutarties atžvilgiu nėra daug, tačiau kai kurios fundamentalios franšizės sutarties nuostatos aptariamos nagrinėjant užsienio valstybių teismų praktiką. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti franšizės sutarties specifiškumą. Viena vertus, ši sutartis yra nacionalinio, kita vertus, ši sutartis yra ne ką mažiau tarptautinio pobūdžio. Be to, siekiama keliais aspektais pažvelgti į franšizės sutartį, pavyzdžiui, Europos Sąjungos konkurencijos teisėje įtvirtinta ekonominės analizės perspektyva, taikytina franšizės sutarties nagrinėjimui1. Šiame straipsnyje inter alia tyrinėjamas franšizės šalių pareigų turinys. Pabrėžtina, kad šiuo straipsniu nėra siekiama išnagrinėti konkurencijos teisės taisyklių, taikytinų franšizės sutarčiai, dėl to Europos Komisijos Guidelines on Vertical Restraints nėra aptariamas detaliai; be to, franšizės sutartis nėra nagrinėjama kaip distribucijos sistema. Tačiau ieškoma, ar teisinė franšizės sutarties analizė yra pakankama. Straipsnio tikslas yra įrodyti, kad franšizės sutarties tik formalus teisinis nagrinėjimas neatskleidžia šios sutarties esmės