Maironis and Maironiai, Maironiškiai

Lietuvių kalbos instituto Vardyno fondo Istorinių vietovardžių kartotekos duomenys rodo, kad vietovardžiai „Maironiai“, „Maironiškiai“ and „Maironiškis“ nėra seni lietuviški vardai. 1927 m., įgyvendinant Žemės reformos įstatymą, paskelbti išparceliuotų dvarų pavadinimų pakeitimai kaimams; vietovardžiai „Maironiai“ ir „Maironiškiai“ priskirti kaimams dabartiniuose Joniškio, Kelmės ir Zarasų rajonuose. 1928 m. Kauno seminarijai priklausiusio senojo dvaro pavadinimas „Šakių palivarkas“ Kauno apskrities Lapių valsčiuje pakeistas naujuoju – Maironiškio palivarku (pagerbiant Maironį, tuometinį seminarijos rektorių). Vietovardžių užrašymo, atlikto 1935-1937 m., anketoje respondentai prisiminė, kad nauji vietovardžiai sukurti poeto Maironio garbei. Panašus ir kitas atvejis, kai 1927 m. Lietuvos valdžios institucijos nutarė du kaimus pavadinti „Vaižgantais“ J. Tumo-Vaižganto garbei, nors pats rašytojas nebuvo susijęs su tais kaimais. Vietovardžių tyrimas atskleidė, kad kunigas ir poetas Jonas Mačiulis, pirmą kartą pasirašęs „Maironiu“ po eilėraščiu „Ne teip senovės žmonės gyveno“ (1891), negalėjo savo slapyvardžiu pasirinkti vietovardį, kaip teigia kai kurie tyrėjai. Labiausiai tikėtina atrodo B. Brazdžionio versija, kad jaunas poetas dar pirmaisiais studijų metais Petrapilio dvasinėje akademijoje 1888-1890 m. panorėjo vadintis Maironiu, įkvėptas viduramžių teologijos ir filosofijos daktaro Maironio, jo veikalų.The data from the card files of the Onomastics department at the Institute of the Lithuanian language shows that the place names Maironiai, Maironiškiai and Maironiškis are not old Lithuanian names. In 1927 place names Maironiai and Maironiškiai were given to villages in present-day regions of Joniškis, Kelmė and Zarasai when implementing the Land Reform Law (Žemės reformos įstatymas) parcelling out the land of big estates. Šakių palivarkas (Šakiai folwark) in Lapės rural district in Kaunas county which belonged to Kaunas seminary was renamed as Maironiškio palivarkas (Maironiškis folwark) in 1928 in honour of Maironis who at that time was a rector of the seminary. As can be seen from the questionnaires of place name registration dating from 1935-1937, respondents recall that new place names were created in honour of the poet Maironis. There is a parallel with another case in 1927 when the Lithuanian authorities took a decision to give the name Vaižgantai to two villages in honour of the Lithuanian writer Juozas Tumas-Vaižgantas, who was not related to these places. The analysis of place names shows that the priest and poet Jonas Mačiulis, who signed his poem „Ne teip senovės žmonės gyveno" (published in 1891) as Maironis for the first time could not have create his pseudonym on the basis of the Lithuanian place name as some researchers suggest. The most probable explanation could be Bernardas Brazdžionis version that the young poet had the idea to use the surname of the philosopher from the Middle Ages Franciscus de Mayronis as his pseudonym when he studied his works in Saint Petersburg Imperial Roman Catholic Theological academy during his first years of studies in 1888-1890