[Ад пасада да магдэбургіі: прававое становішча насельніцтва местаў Беларускага Падзвіння ў XIV - першай палове XVII ст.]

Recenzuojamas veikalas: Максiм Макараў, Ад пасада да магдебургii: прававое становiшча насельiцтва местаў Беларускаго Падзвiння ў XIV – першай палове XVII ст., Мiнск, 2008. Minske 2008 m. nedideliu tiražu pasirodžiusi Maksimo Makarovo knyga yra jo disertacijos pagrindu parengtas veikalas, žymiai išplėstas ir pagilintas palyginus su disertacija, kuri buvo apginta Mikalojaus Koperniko universitete Torunėje, Istorijos mokslų fakultete. Monografijoje nagrinėjama kaip LDK šiaurės rytiniuose rajonuose, kurie dabar yra Baltarusijos teritorijoje, miestuose palei Dviną (Vakarų Dviną) ir jos intakus buvo adaptuojama Magdeburgo teisė XIV–XVII a. pirmoje pusėje. Autorius atskleidė rusėnų posado virtimo miestu, besivadovaujančiu Magdeburgo teisės normomis, procesą. M. Makarovui tai pavyko, nes jis kartu nagrinėjo abi epochas: tiek „ikimagdeburginę“, tiek tą, kai Vitebskas ir Polockas, dviejų svarbiausių šiame regione senųjų kunigaikštysčių centrai, gavo Magdeburgo teises, nors tai vyko ir žymiai vėliau nei vakarinėje LDK dalyje. Jei Vilnius magdeburgines teises gavo 1387 m., Brestas – 1390 m., tai Polockas gavo 1498 m., o Vitebskas – 1597 m. LDK sudėtyje Vitebskas išlaikė ypatingas miesto teises, išplaukusias iš slaviškos teisės tradicijų. Miestų teisės rytinėje LDK dalyje, ganėtinai skyrėsi ne tik nuo V. Europos, Lenkijos Karalystės, bet ir nuo LDK vakarinės dalies. Kelias „nuo posado iki magdeburgijos“, kaip atskleidė M. Makarovas, reiškėsi etapais, atsižvelgiant į regioninę specifiką, o taip pat istorinį bei teisinį palikimą, siekiantį senosios Rusios laikotarpį. Knygos pažintinė vertė yra didelė, o jos autorius atsiduria geriausių LDK miestų tyrinėtojų gretose