Existentialist foundations of Vytautas Kavolis’ liberalism

Straipsnyje gilinamasi į filosofinius Amerikos lietuvių visuomenės ir mokslo veikėjo Vytauto Kavolio liberalizmo teorijos pagrindus. Jame siekiama atskleisti koherencijos problemą, su kuria lietuvių išeivių mąstytojas susiduria plėtodamas savąją liberalizmo versiją, ir būdą, kuriuo tą problemą stengiasi įveikti. Koherencijos problema kyla dėl to, kad Kavolis siekia sukurti integralųjį liberalizmą, kuris apimtų ne tik liberalizmo, bet ir kitų modernių pasaulėžiūrų, pirmiausia konservatizmo, principus. Kadangi savo pamatinėmis orientacijomis liberalizmas ir konservatizmas yra vienas kito priešingybė, kyla klausimas, kaip galima juos suderinti ir sukurti integralųjį liberalizmą kaip nuoseklią mąstymo ir veiklos sistemą. Įrodinėjama, kad galimybės suderinti liberalizmo ir konservatizmo sąlygas Kavolis ieško filosofinės antropologijos srityje. Mąstytojas žmogaus sampratą grindžia prielaida, kad pamatinę žmogiškosios egzistencijos struktūrą sudaro aš kaip šis, konkretus, nepakartojamas, savarankiškas bei laisvas individas ir pasaulis, kurio centre – tautinė bendruomenė ir jos kultūrinė tradicija. Santykis tarp aš ir pasaulio apibrėžiamas dvejopai. Viena vertus, nei aš, nei pasaulis yra neredukuojami vienas į kitą. Jie yra savarankiški egzistencijos elementai. Antra vertus, aš ir pasaulis yra tarpusavyje susiję. Jie vienas kitą įgalina: bendruomenė ir jos kultūrinė tradicija suteikia aš turinį, kurio jis pats nepajėgus susikurti, – prasmes, – o aš užtikrina bendruomenės ir jos kultūrinės tradicijos gyvavimą. Iš kavoliškosios žmogaus sampratos kyla atitinkama egzistencinė liberalizmo, konservatizmo ir integralaus liberalizmo ontologija. Egzistencinį liberalizmo pagrindą sudaro aš, konservatizmo – pasaulis, o integralusis liberalizmas remiasi ne viena kuria pamatinės žmogiškosios egzistencijos struktūros dalimi, bet visa ja. Pamatiniu egzistencijos lygmeniu jokio liberalizmo ir konservatizmo konflikto nėra. Liberalizmo ir konservatizmo dermę, o kartu ir integraliojo liberalizmo, kaip nuoseklios mąstymo ir veiklos sistemos, galimybę užtikrina tai, kad jų reprezentuojami egzistencijos elementai yra ne tik atskiri, bet ir tarpusavyje susiję. Liberalizmo ir konservatizmo konfliktas kyla tada, kai jie suabsoliutinami ir juos siekiama paversti visa apimančiomis pasaulėžiūromis.The article deals with philosophical foundations of the theory of Liberalism developed by the Lithuanian-American sociologist and one of the leaders of the Lithuanian diaspora in the USA Vytautas Kavolis (1930–1996). It aims to clarify the problem of coherence, which Kavolis encounters while developing his political theory, and the way of dealing with it by him. The problem is conditioned by the fact that the thinker seeks to develop Integral Liberalism, which would encompass not only Liberalism, but other modern political ideologies as well, especially Conservatism. Taking fundamental differences between Liberalism and Conservatism into account, a question arises about the possibility of their reconciliation and of establishment of Integral Liberalism as coherent system of thought and action. It is stated that Kavolis looks for conditions of both possibilities in the area of philosophical anthropology